Porcelianinis kinų imperatorių indas su žydinčia slyva (apie 1723–1735).
Porcelianas yra keraminė medžiaga, kuri pagal specialią technologiją pagaminama iš kaolino, dar vadinamo baltuoju moliu.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2018 m. birželio 1 d. portale vilniausgalerija.lt
Kaolinas yra natūrali nuosėdinė uoliena iš kaolinito ir kvarco. Koalinas gali būti gelsvo, pilko, žalsvo atspalvio, tačiau dažniausiai – baltas. Todėl ir yra vadinamas baltuoju moliu.
Kai kurie mano, kad porcelianą dar XVI–IX a. pr. m. e. išrado kinai, tačiau dėl tikslaus amžiaus nėra sutariama. Ši medžiaga buvo nepaprastai vertinama, o to, kuris išdrįsdavo atskleisti porceliano mišinio, glazūros arba dažų gamybos formulę, laukė mirtis.
Pirmasis į Europą porcelianą atvežė Markas Polas (1254–1324) – Venecijos pirklys ir keliautojas. Porceliano šukė yra balta, sukepusi, peršviečiama, panaši į jūrų kriauklę porcella, kurios vidus blizga nuo perlamutro, todėl Markas Polas porceliano dirbinius taip ir pavadino – porcella (italų kalboje – kriauklė).
Į Lietuvą porceliano gaminius įveždavo pirkliai, o XVIII–XIX a. pradėti daryti fajanso – nepermatomi ir lengvai dūžtantys, gaminiai. Kadangi fajansas natūraliai gelsvas, visada padengiamas spalvota glazūra.
Lietuvoje porceliano gamyba siejama su Jiesios fabriku. Nuo 1981 metų su nedidelėmis pertraukomis ir nauju pavadinimu ,,Kauno Jiesia“ fabrikas veikia iki šiol. Lietuva porceliano masę perka iš Anglijos.
Tiek porceliano dirbinių gamyba, tiek dekoras yra rankų darbo, todėl porcelianas yra labai brangus.
