Vienuoliktasis b‘ART festivalis: tūkstantinė klausytojų minia ir neišdildomą įspūdį palikę muzikos, šviesos ir meno renginiai
b‘ART renginių ciklas. Fot. Dainius Čėpla, Andrius Šimkus
Pasibaigė dar vienas b‘ART renginių ciklas, išsiskiriantis savo renginių kokybe, pulsuojantis ypatinga sinergija ir drąsiais sprendimais. Šiais metais jau pažįstamą, istorija dvelkiančią, Bartninkų bažnyčios griuvėsių erdvę harmoningai papildė nauja, novatoriška vieta, ypač moderni ir gausybę pasaulinių įvertinimų pelnusi Vilkaviškio autobusų stotis.
Birželio 30 d. vakaras vilkaviškiečiams išties buvo kitoks. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, architekto Gintaro Balčyčio architektūriniame šedevre – Vilkaviškio autobusų stotyje, rinkosi ne keliautojai, o muzikos ir meno mylėtojai iš visos Lietuvos. Sausakimšoje erdvėje skambėjo garsaus JAV kompozitoriaus Michaelo Gordono ypač sudėtingas ir interpretacinių iššūkių pilnas kūrinys „8”, kurį atliko charizmatiškoji „Cello Club“ grupė ir kviestiniai profesionaliausi šalies violončelininkai: Gleb Pyšniak, Dainius Misiūnas, Šarūnas Pozniakovas ir Povilas Paukštė.
„Taip jau sutapo kad paskutinis šio sezono (uždarymo) „Cello Club“ uždarymo koncertas tapo ir XI-ojo b’ART festivalio atidarymu. Šio koncerto nekantriai laukėme ne vien dėl to, kad pirmą kartą debiutavome Vilkaviškio scenoje tačiau ir dėl festivalio programos pasirinkimo. Kiekvieną kartą labai džiaugiamės galėdami surasti progą ir atlikti gigantišką opusą – M. Gordono „8“ violončelininkų oktetui. Prie koncerto sėkmės prisidėjo ir karšta vakaro atmosfera visomis prasmėmis. Visas organizacinis personalas, tiek ruošiantis festivaliui, tiek koncerto dieną, dirbo nepriekaištingai, tad jautėmės kaip namie“ – po koncerto įspūdžias dalinosi „Cello Club“ nariai.
Modernias ir šiuolaikinias Vilkaviškio autobusų stoties architektūrines konstrukcijas lyriškai apgaubė ne tik aštuonių violončelių skambesys, bet specialiai šiai erdvei ir kūriniui sukurtas šviesų dailininko Valdo Latono apšvietimas, kurių duetą intriguojančiai papildė menininkės Liepos Adelės Kaunaitės tapybos darbai. Visa šių kūrėjų visuma panardino klausytojus į įspūdingą šviesoje skendinčią garsinę kelionę, kuri tiek žiūrovams, tiek atlikėjams padovanojo meditacinę, ekstazės būseną.
Antrasis renginių ciklas persikėlė į unikaliuosius Bartninkų bažnyčios griuvėsius, kurie liepos 14 d. skendėjo poetiškoje idilėje, kerinčiame šviesų spektaklyje ir klausytojų širdžių harmonijoje.
Šiltą vasaros vakarą pradėjo ir į lyriškai imtymų pasimatymą pakvietė išskirtinio braižo dainų autorė bei atlikėja Alina Orlova. Pilnut pilnutėliai griuvėsiai prisipildė skrajojančios Alinos ypatingo balso tembro, lydimo ne tik jos klavišų skambesio, bet ir scenos partnerio Tomo Ramančiūno violončelės garsų. Pasirodymo metu skambėjo įvairių laikotarpių naujai aranžuotos Alinos dainos ir naujieji kūriniai iš paskutinio albumo „Laumžirgiai“, kuriame apibendrinti tyriausi atlikėjos jausmai.
Finalinis renginio koncertas nepaliko nė vieno abejingo – vidurvasario naktį karališka kulminacija tapo arfininkės Joanos Daunytės pasirodymas. Bartninkų griuvėsiai, pripildyti žmonių jūros, didingo, bet sykiu perregimo, trapaus ir aukščiau debesų skraidinančio, kerinčio dueto skambesio. Joana Daunytė švelniu prisilietimu liesdama jautrias arfos atminties stygas, užbūrė visus melancholiška ramybe.
Kartu su savo ištikimu instrumentu arfininkė stebino savo įvairiapusiškumu ir subrandintu polėkiu. Žiūrovai vakaro pabaigoje mėgavosi ne tik prancūzų kompozitorių H. Renié, C. Salzedo, M. Tournier, G. Fauré, G. B. Pescetti opusais, bet ir jautriai suskambusiais M. K. Čiurliono kūriniais iš programos „Legenda apie Čiurlionį“.
Po koncerto Joana Daunytė teigė: „Mane ištiko fantastiška patirtis – ištirpau Bartninkų bažnyčios griuvėsių glėby… b’ART festivalio organizatoriai – angelų palytėta komanda, kurių rankomis kuriamas stebuklas žemėje!“
Neatsiejama b‘ART renginių dalis yra šviesų žaismas. Magišką griuvėsių atmosferą harmoningai papildė šviesų dailininko Valdo Latono sukurtas stebuklingas šviesų spektaklis, kuris tarsi šviesiausia terapija, leido įsižeminti kartu su muzika ir nostalgiškai nusikelti į nepažintą patyrimų ekstazę.
Projektą „Šviesos ir muzikos dermė b‘ART“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, organizuoja Vilkaviškio kultūros centras.
