Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2023 m. 26 liepos d. 08:24
Sokotros salynas – nežemiškos floros ir faunos karalystė
sokotros salynas unesco

Sokotra | Rod Waddington nuotr. / flickr.com

Sokotra – Jemenui priklausantis, Arabijos jūroje pasislėpęs salynas. Tokiu pat vardu pavadinta ir didžiausia jo sala, kuri ilgą laiką sau plūduriavo beveik nežinoma: nukeliauti  į ją buvo sudėtinga tiek dėl Jemeno politinės padėties, tiek dėl didelės salos atskirties (nuo Jemeno krantų sala nutolusi net 400 kilometrų), o ir į turizmo pasaulio akiratį ji beveik nepakliūdavo. 2008 m. paslaptingosios Sokotros salynas įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą (UNESCO nr. 1263),  kaip išskirtinės, labai įvairios ir itin retas bei istorines rūšis išsaugojusios gamtos lobynas. Gerėjant situacijai Jemene, salyną pagaliau pamažu atranda ir  juo žavisi vis daugiau keliautojų (tarp jų ir lietuviai), o kai kas šią salą vadina netgi pačia įdomiausia pasaulyje.

Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2021 m. spalio 30 d. portale vilniausgalerija.lt

Niekur kitur nesutinkamos rūšys

Net 37 proc. Sokotros augalų ir apie 90 proc. roplių rūšių yra sutinkami niekur kitur, bet tik pačioje egzotiškojoje Sokotroje.  Šalia to – ir retos paukščių, žuvų, moliuskų ir koralų rūšys. Tiesa, kad tai pastebėtume, nereikia nė oficialios statistikos: jau iš pirmo žvilgsnio sala atrodo kaip keista, ryški vandenyno apsupta oazė su dar keistesniais augalais, medžiais ir jų nubarstytais peizažais. Manoma, kad toks neįprastas Sokotros kraštovaizdis susiformavo dėl didelės atskirties ir savotiškos biologinės izoliacijos nuo žemyno (panašiai atskirtos ir  unikalios savo gamta yra tik Galapagų bei Havajų salos) bei tik saloms būdingo klimato: didelis karštis čia nuolatos rungtyniauja su piktais vandenyno vėjais, todėl gamta kuria pačius keisčiausius būdus, kad galėtų išlikti. Iš viso Sokotroje aptinkame net 800 tokių keistų ir tik jai būdingų rūšių!

sokotros salynas unesco

Sokotra | Rod Waddington nuotr. / flickr.com

Sokotra | Rod Waddington nuotr. / flickr.com

Drakono kraujo medis

Bene charakteringiausias ir kone vizitine salos kortele tapęs Sokotros augalas yra įspūdingu blizgiu bei lygiu kamienu pasipuošęs medis, kurį vietiniai vadina „drakono kraujo medžiu“ (moksliškiau – cinoberinė dracena). Nuolatos žaliuojantis, lyg iš fantastinio filmo plakato išdygęs augalas išsiskiria tvirtomis ir  lyg skėtis išsišakojusiomis šakomis: tokios „kepurės“ paskirtis yra suformuoti kuo platesnį  pavėsį ir taip sukurti augalui vėsesnę, drėgnesnę vietą, kurioje jis galėtų ne tik augti, bet ir skleisti savo sėklas. Be galo įdomi ne tik medžio išvaizda, bet ir jo vertingosios savybės: sąsają su krauju medis gavo dėl išskirtinių raudonų syvų bei žievės, kurie nuo seno naudoti pačiais įvairiausiais tikslais: raudonas pigmentas dėtas į ritualinius, lūpų ar net buitinius dažus, o antioksidacinės savybės naudotos gydant įvairiausias ligas: nuo virškinimo sutrikimų iki plaučių ligų, nuo nudegimų, nubrozdinimų iki odos ligų.

Drakono kraujo medis | Rod Waddington nuotr. / flickr.com

Beje, nors atrodo, kad Sokotros sala tiesiog sėte nusėta šių Drakono kraujo medžių, tiesa yra liūdnesnė – jie, kaip ir daugelis augalų Sokotroje, oficialiai pripažinti nykstančiais.

Storulis agurkmedis

Dar vienas drakono kraujo medžio konkurentas atvirutėse iš Sokotros –  vadinamasis agurkmedis. Milžiniškuose, dažnai į vieną suaugusiuose kamienuose medis laiko sausame klimate taip reikalingas vandens atsargas ir tik keli žali lapeliai jo paviršiuje primena, kad tai medis, o ne mažytėmis rankytėmis mojuojanti mitinė būtybė (beje, kažkuo agurkmedis primena garsųjį „buttle tree“ Australijoje). Agurkmedis atrastas ir aprašytas tik XIX a. pabaigoje, o neseniai atlikus jo molekulių genetinę analizę paaiškėjo, kad ši rūšis – du kart senesnė nei pati Sokotros sala. Atsižvelgus į tai, kad Sokotros salynas nuo prieš tai buvusio žemyno atsiskyrė prieš maždaug 60 milijonų metų, galite įsivaizduoti, kokio senumo gali būti ši įspūdinga rūšis!

Sokotra | Rod Waddington nuotr. / flickr.com

Nors pagrindinis paveldo objektas Sokotroje  yra išskirtinė gamta, be abejo, sala labai įdomi ir kitais aspektais: 40000 gyventojų turinčiame rojaus kampelyje vis dar nėra elektros, viešojo transporto ir kol kas beveik nesilanko turistai… Vis dėlto, salą jau atradusieji neabejoja, kad tai – tik laiko klausimas.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!