Parodos „Suiten. Kintančių suvokimų erdvės“ Renata Valčik ir Tomoo Nagai. Pranešimo spaudai nuotr.

Japonijos kompozitorius Tomoo Nagai ir Lietuvos menininkė, keturių „Auksinių scenos kryžių“ laureatė Renata Valčik sostinės „Arkos“ galerijoje atidarė naują garso architektūros ir vizualiųjų menų parodą „Suiten. Kintančių suvokimų erdvės“.

Paroda apima ryškiausių tapybos, skulptūros, grafikos, keramikos, medijų ir stiklo menininkų iš Lietuvos darbus ir atskleidžia, kaip meno kūrinių suvokimą keičia muzika.

„Sritis tarp garso ir objekto mums be galo įdomi: kaip estetinis meno kūrinys, turintis formą, ima kisti, kai atsiranda garsas. Mums rūpi ta efemeriška dailės sritis, kai sukuri ne tik patį daiktą, bet ir nuotaiką, atmosferą, turinčią emocinį poveikį. Būtent muzika yra tas raktas. Muzika, garsas iškart gali nukelti žmogų į tam tikrą emocinę būseną. Sujungus garsą ir meno objektą, aš staiga atradau, kaip vaikas, kad oi! – čia labai įdomūs metafiziniai dalykai vyksta“, – apie naują parodą pasakoja R. Valčik.

Pasak japonų garso menininko T. Nagai, ši paroda parodo, kaip kinta mūsų suvokimų perspektyva, kai erdvę tarp meno objektų užpildo muzika.

Aistės Valiūtės ir Daumanto Plechavičiaus metronomai parodoje „Suiten. Kintančių suvokimų erdvės“. Pranešimo spaudai nuotr.

Beje, muziką šiai parodai T. Nagai sukūrė garsiojo Japonijos Fudži kalno šlaite įkurtoje savo įrašų studijoje. Muzikoje jis panaudojo ir Vilniaus Užupio rajone įrašytus miesto garsus bei žmonių pašnekesius, kuriuos sujungė su Fudži kalno garsais.

„Garsas parodoje skleidžiasi kaip laki ir nematoma skulptūrinė medžiaga, paverčianti erdvėje esančius fizinius kūnus, o ir pačią erdvę, netikėtais instrumentais, besiskverbiančiais į žiūrovo patyrimą. Garsai galerijoje sintezuoja tarpusavyje, o jų persidengimai, priklausomai nuo klausymosi pozicijos ir metodikos, kuria naujas kintančių suvokimų jungtis“, – pasakoja T. Nagai.

Parodos koncepciją įkvėpė „japonų Vydūnas“

Savo tyrinėjimus tarp garso ir objekto R. Valčik ir T. Nagai susiejo su „japonų Vydūnu“ vadinamo gamtininko ir etnologo Minakata Kumagusu (1867-1941) teorija apie suvokimo reikšmių atsiradimą, t.y. kaip objektų reikšmės skirtingai suprantamos jiems būnant kartu ar atskirai. Suvokimo pokytis turi net lūžio tašką, kuriam Kumagusu suteikė „suiten“ pavadinimą.

„Suiten“ yra sankirtos pozicija, keičianti suvokimų perspektyvas.

Šią koncepciją du parodos sumanytojai pristatė ir dar šešiems ryškiausiems savo sričių Lietuvos menininkams bei pakvietė juos dalyvauti kartu. Tad „Arkos“ galerijos erdvėje sukurta vientisa T. Nagai garsinė architektūra talpina savyje 8 stoteles, kuriose Dianos Radavičiūtės, Rūtos Šipalytės, Sauliaus Valiaus, Dalios Truskaitės, Aistės Valiūtės, Daumanto Plechavičiaus, Renatos Valčik ir Tomoo Nagai vizualiniai meno kūriniai jungtyje su garsų kompozicija leidžia naujai pajusti meno objektą.

Keramikės Rūtos Šipalytės kompozicija parodoje „Suiten. Kintančių suvokimų erdvės“. Pranešimo spaudai nuotr.

Sauliaus Valiaus lankai parodoje „Suiten. Kintančių suvokimų erdvės“. Pranešimo spaudai nuotr.

„Šiuos menininkus pakvietėme konkrečiai pagal jų kūrybą, filosofiją ir skonį. Sąmoningai norėjome, kad tai būtų po vieną ryškų atstovą iš skirtingų sričių – skulptūra, tapyba, grafika, keramika, medijos – ir taip savaime ta jungtis, suiten‘as, tarp skirtingų žanrų, sričių, kūrinių išsiskleistų visais įmanomais keliais“, – pasakoja R. Valčik.

Sostinės Arkos galerijos parodą Suiten. Kintančių suvokimų erdvės atidaro Dianos Radavičiūtės Didysis Sprogimas

Nuo Didžiojo Sprogimo iki šiuolaikinio miesto

Parodos pasakojimas prasideda nuo Didžiojo Sprogimo.

„Didelio mastelio, dramatiški, emocionalūs, juodu tušu lieti Dianos Radavičiūtės darbai, regis, vaizduoja Didįjį Sprogimą, visatą. Jie eksponuojami parodos pradžioje ir padiktavo, kad unikaliai skambanti japoniška anglis atsirado būtent prie Dianos darbų“, – parodos naratyvą seka R. Valčik.

„Toliau iš Didžiojo Sprogimo materijos jau pasireiškia žmogaus ženklai – atsiranda instrumentų gamyba, pakeitusi tiek žmonių išgyvenimo, tiek kovos galimybes. Sauliaus Valiaus lankai parodoje kuria įtampos momentą ir skrodžia kiaurai sienas. Sąmoningai norėjome pergudrauti „Arkos“ galerijos architektūrą, kuri atrodo jau pažįstama, ir išsieksponuoti visiškai kitaip – staiga suprasti, kad siena mums ne kliūtis. Darbai gali prasitęsti net kieme“, – pasakoja parodos sumanytoja.