Hamid Drake. Fot. Greta Skaraitienė, festivalio „Vilnius Jazz” archyvas
Spalio 12–16 dienomis į sostinę grįžta šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis „Vilnius Jazz“, rengiamas jau 36-tą kartą. Jo programoje – įspūdingas improvizuotojų žvaigždynas iš JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Potugalijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Maroko ir Lietuvos.
Shabaka Hutchings. Fot. Burak Cingi, festivalio „Vilnius Jazz” archyvas
Europos gastrolėms pirmą kartą susivienys trys unikalūs, skriejantys savo orbitomis džiazo meteorai – vienas ryškiausių britų džiazo talentų Shabaka Hutchingsas, marokietiškos „gnawa“ muzikos tradicijų saugotojas Majidas Bekkas ir vienas įtakingiausių pasaulio avangardinio džiazo ir improvizacinės muzikos perkusininkų Hamidas Drake’as, parengę užburiantį juodojo soulo, afrikietiškų melodijų bei šokio rifų ir energingo svingo mišinį. Jie Vilniaus senajame teatre pasirodys spalio 14-ąją, šeštadienį.
Saksofonininkas Shabaka Hutchingsas jau lankėsi Lietuvoje su savo išradingomis grupėmis „Sons of Kemet“ ir „The Comet Is Coming“, kurios tapo šio dešimtmečio britų džiazo atradimu. O jų lyderis S. Hutchingsas vadinamas Londono džiazo scenos renesanso, kokio nebuvo nuo pat 7-ojo dešimtmečio, vienu įkvėpėjų.
S. Hutchingso ekscentriškos kūrybos fenomenas išaugo iš karibietiškų jo šaknų. Gimęs Londone, muzikas augo Barbadose, kur praleido dešimt mokyklinių metų, grojo klarnetu mokyklos grupėje, patyrė kaitrių karibietiškų karnavalų su kalipso muzika magiją. Tų masinių gatvės linksmybių, bendrystės dvasią jis perkelia į savo pasirodymus.
„Muzikoje aš remiuosi džiazo žodynu, bet nesu kostiumuotas maestro, raitantis prieš mikrofoną gražius garsus. Aš spjaudausi ugnimi“, – yra sakęs saksofonininkas.
Marokietis Majidas Bekkas yra plačiai vertinamas už indėlį į pasaulio muziką ir etnodžiazą, už unikalią tradicinės Šiaurės Afrikos muzikos ir džiazo improvizacijų sintezę savo kūryboje.
Majidas Bekkas. Fot. festivalio „Vilnius Jazz” archyvas
Iš pradžių šis menininkas grojo bandža Maroko grupėse, vėliau studijavo klasikinę gitarą Rabato muzikos ir šokio konservatorijoje, susidomėjo sakraline afrikiečių „gnawa“ muzika ir įvaldė jos tradicinį instrumentą – tristygę bosinę „guembri“. Savo grupės „Gnaoua Blues Band“ muzikoje jis ėmė jungti afroamerikietišką bliuzą ir religinę „gnawa“.
Savo pirmąjį koncertą Europoje jis surengė 1997 metais su avangardo korifėjais Peteriu Brötzmannu ir H. Drake’u. Nuo tada marokietis dažnai kilo į Senojo žemyno scenas su džiazo ir pasaulio muzikos atlikėjais.
Tarp jo scenos partnerių paminėtinos tokios iškilios figūros kaip Louisas Sclavisas, Archie Sheppas, Randy Westonas, Klausas Doldingeris, Joachimas Kühnas, Pharoah Sandersas. Su vokiečių pianistu J. Kühnu ir ispanų būgnininku Ramonu Lopezu jis įgrojo penkis albumus ir apkeliavo daugybę festivalių. Šis trio gyvavo daugiau kaip 16 metų.
M. Bekkas pelnė pripažinimą ir savo albumais: „Mogador“ buvo įvertintas Europos džiazo „Django d’Or“ apdovanojimu (2004), „Passport to Marocco“, įrašytas su K. Doldingerio grupe „Passport“, – Vokietijos džiazo apdovanojimu (2009), „Al Qantara“ – prancūzų „Académie Charles-Cros“ prizu (2015), „Magic Spirit Quartet“, įgrotas su jaunais skandinavų muzikantais, sulaukė „BBC Musical Magazine“ ir „Downbeat“ aukščiausių reitingų (2020).
Vienas ryškiausių dabarties perkusininkų amerikietis Hamidas Drake’as pernai „Vilnius Jazz“ publiką sužavėjo projektu „Turiyja“, priminusiu šio muzikanto įkvėpėją – garsią džiazo kūrėją Alice Coltrane. „Ji mane įkvėpė dvasiniam ir estetiniam atvirumui, kurį nuolat puoselėju“, – teigė menininkas.
Su H. Drake’u trokšta muzikuoti visos žvaigždės dėl jo kūrybingumo ir neišsemiamo arsenalo, žavinčio intrumentarijaus, etninių spalvų ir ritmų bei žanrų įvairove. Nesuskaičiuojami projektai ir įrašai H. Drake’ą suvedė su Pharoah Sandersu, Marilyn Crispell, Misha Mengelbergu, Wayne’u Shorteriu, Malachi Thompsonu, Archie Sheppu, Joe McPhee, Matthew Shippu, Davidu Murray’um, Michaelu Zerangu, Billu Laswellu, Matsu Gustafssonu ir kitais džiazo grandais.
2022 metais H. Drake’as legendinio muzikos žurnalo „DownBeat“ kritikų apklausoje išrinktas (jau ne pirmą kartą) geriausiu metų perkusininku.
Tą patį vakarą savo talentą ir lankstumą solinėje programoje atskleis vienas ištikimiausių legendinio JAV avangardininko Johno Zorno bendražygių – JAV pianistas, kompozitorius, grupių lyderis Brianas Marsella, viešėjęs „Vilnius Jazz“ festivalyje 2018-aisiais su savo akustiniu trio.
Brian Marsella. Fot. Sigitas Kondratas, festivalio „Vilnius Jazz” archyvas
Pianistas jau septynerius metus sukasi J. Zorno muzikos visatoje, dalyvauja jo projektuose, muzikuoja „Cobra“, „New Electric Masada“ grupėse, įsiamžino J. Zorno avangardinės ir eksperimentinės muzikos leidyklos „Tzadik“ 25 albumuose, tarp jų – dešimtyje kaip lyderis, o iš viso įgrojo per 50 albumų.
Jis pasirodė tokiose prestižinėse scenose kaip „Jazz at Lincoln Center“, „The Kimmel Center“, Hamburgo Elbės filharmonijoje, Paryžiaus „Salle Pleyel“, Niuporto, Monrealio, Melburno džiazo festivaliuose, „North Sea Jazz“, „Big Ears“ festivaliuose.
36-asis „Vilnius Jazz“ festivalis sulauks ir daugiau savo šlovės viršūnėje švytinčių JAV improvizuotojų.
Bilietai.lt platformoje jau galima įsigyti bilietus į festivalio renginius.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
