Kad po Vepriais ir jų apylinkėmis esąs milžiniškas krateris nustatyta tik 1978 metais, gręžinyje aptikus itin aukšto slėgio paveiktų uolienų. Toks radinys įvardintas kaip geologinė anomalija, todėl išsiaiškinti jo kilmę suskubo ne vienas Lietuvos bei užsienio mokslininkas. Ir jiems pavyko – nustatyta, kad uolienas paveikė prieš maždaug 150-160 milijonų metų į Veprių apylinkes atskriejęs, apie 320 metrų diametro meteoritas. Jo skrydžio bei susidūrimo rezultatas – apie 8 km skersmens ir apie 500 m gylio krateris. Manoma, kad meteorito smūgis prilygo 200000 atominių bombų sprogimui, žemę supurtė 6.9 balo žemės drebėjimas. Sklindanti ugnies ir smūgio banga galėjo išplisti net apie 1000 km spinduliu, pakeliui naikindama viską, kas gyva (pavyzdžiui, vietinius dinozaurus). [1]
Be abejo, šiandien apie meteorito apsilankymą net įtarti būtų sunku: bėgant milijonams metų, kraterį užpildė įvairūs uolienų sluoksniai, o Veprių apylinkėse vėl apsigyveno tobula ramybė. Tokia tobula, kad čia jos ieško netgi maldininkai, atvykę aplankyti garsiųjų Veprių Kalvarijų.
Kalvarijos – su tikėjimo patirtimi susijęs, įvairaus ilgio ruožas, kuriame atkartojamas Kryžiaus kelias ir jo stotys. Renkant vietą Kalvarijoms atsižvelgiama į kraštovaizdžio panašumą į tikrąjį Kryžiaus kelią (arba bent jau jo vaizdingumą) taip pat – į vietos svarbą tikinčiųjų bendruomenei. Lietuvoje iš viso yra trys Kalvarijos: Vilniuje, Žemaitijoje ir Vepriuose. Nors Veprių Kalvarijos pačios „jauniausios“ iš trijulės (pastatytos 1846 m.), tačiau ne ką mažiau reikšmingos: jų populiarumas prisidėjo prie Veprių bažnyčios bei lietuvybės įtakos augimo ne tik XIX a, bet ir sovietmečiu, kai okupantams nugriovus koplytėles į tuščias maldos vietas ir toliau buvo nešamos gėlės, kryželiai, atliekamos maldos – visa tai tapo gražiu pasipriešinimo ženklu. Jau atgavus nepriklausomybę koplytėlės vėl atstatytos surinkus gausias vietinių ir kitų rėmėjų aukas.
Šiandien Veprių Kalvarijas sudaro net 35 Kryžiaus kelio stotys: mūrinės koplytėlės, mediniai vartai ir koplytstulpiai. Beveik šešių kilometrų ilgio kelias prasideda nuo Veprių Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčios šventoriaus ir dailiai vingiuoja pro vietinį malūną, kapines, kertinę miško buveinę, Cedrono upelį, paslaptingą miške pasislėpusį Veprių piliakalnį, Veprių ežerą, laukus ir užtvanką. Ar tikėtumei Dievu, ar mokslu, ar abiem – kelionė maloni tiek suvokiant Kryžiaus kelio simboliką, tiek tai, kad kadaise šioje vietoje įvyko kosminė katastrofa, tiek tiesiog grožintis dailiais aukštaitiškais peizažais.
Po puikaus pasivaikščiojimo Veprių Kalvarijų trasa, būtinai aplankykite ir Veprių dvarą bei dar vieną piliakalnį esantį miestelio centre. Abu objektai tiesiogiai susiję, mat taip pat Veprių piliakalniu vadinama kalva (kitas piliakalnis yra miške, atokiau nuo miestelio) yra buvusi pilies, vėliau ir dvaro vieta. Per Šiaurės karą ant kalno stovėjęs renesansinis dvaras buvęs visiškai nuniokotas, todėl naujasis perkeltas kiek žemiau – prie pat ežero, kur iki šiandien išliko gracingas klasicistinis pastatas papuoštas keturių kolonų portiku. Skirtingais laikmečiais dvarą valdė garsios giminės tokios kaip Oginskiai, Tyzenhauzai, sukilimo metais jame buvo apsistojusi Emilija Pliaterytė. Nors šiandien dvaro kompleksas ir apleistas, jis, kaip ir patys Vepriai tiesiog spinduliuote spinduliuoja istorinę patirtį. Kas žino, gal ji žiba ir po mūsų kojomis: juk hipotezė, kad kosminiame Veprių kraterio dugne gali būti deimantų dar neatmesta.
Patarimas: jeigu norite pasivaikščioti Veprių Kalavarijų trasa, prieš tai nusifotografuokite bažnyčios šventoriuje esantį žemėlapį.