wikipedia.org nuotr.
Šį kartą rubrikoje „Menas žaliems“ – apie pinhole fotografiją. Kas yra pinhole? Iš anglų kalbos verčiant – tai adata pradurta skylutė. Fotografiniame kontekste pinhole naudojama vietoje objektyvo, o adata pradurta skylutė atlieka diafragmos vaidmenį.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2022 m. gruodžio 20 d. portale vilniausgalerija.lt
Dažniausiai pinhole naudojamas su Camera obscura. Išvertus iš lotynų kalbos, tai reiškia „tamsus kambarys“ – šviesai nepralaidi dėžutė arba erdvė, kurioje formuojamas atvirkštinis vaizdas, patekęs pro skylutę. Vaizdas gali būti fiksuojamas ant šviesai jautrios medžiagos – fotopopieriaus arba fotojuostelės.
Be pavadinimo | V. Šamkov nuotr.
Camera obscura vaizdo projektavimo galimybes graikų mąstytojai Aristotelis, Euklidas ir kinų filosofas Mo Jing pradėjo tyrinėti dar IV a. pr. Kr. Vėliau, X amžiuje, Ibn al Haythamas išrado pirmąją pinhole kamerą. 1485 m. dailininkas Leonardas da Vinčis detaliai aprašė Camera abscura veikimo principą. Ir tik 1850 m., pagal italijos dailininko aprašytą principą, buvo padaryta pirmoji fotogafija.
XX a. pirmoje pusėje susidomėjimas pinhole išblėso dėl mene vyravusių modernizmo apraiškų. Tačiau amžiaus viduryje mokslininkams atradus, kad pinhole kamera gali užfiksuoti ultravioletinius ir gama spindulius, Pinhole fotografija atgijo kaip meninė raiška. Nuo 2001 m. paskutinis balandžio sekmadienis minimas kaip Tarptautinė pinhole fotografijos diena.
Pinhole – pasaulio matymo filosofija, kurioje laikas įgauna kitokią prasmę. Pinhole fotografijoje sustabdyta ne akimirka, o pats fotografas. Tai – lėto mąstymo ir gyvenimo patyrimo rezultatas, kai vaizdas formuojamas ne tiksliais skaičiais, o jausmais ir ryšiu tarp žmogaus ir fotografuojančios dėžutės.
Pinhole fotografija Lietuvoje
Gintautas Trimakas lietuvišką fotografiją pakreipė arčiau abstrakčios tapybos ir konceptualaus meno. Fotomenininko eksperimentinė pinhole fotografija įkvėpė su pinhole kamera eksperimentuoti ir jaunesnius fotografus – Tomą Razmų, Jurgitą Remeikytę ir Gytį Skudžinską. G. Trimako serija „Miestas kitaip“ pradėta fotografuoti nuo 2006 m., važinėjant po Vilnių, Kelną, Klaipėdą ir Lvovą su prie dviračio pritvirtinta, automatiškai fotografuojančia, pinhole kamera.
Iš serijos „Dviračio stovėjimo vietos“ (arba „Miestas kitaip“) | Gintauto Trimako nuotr.
Pirmoji pinhole paroda Lietuvoje atidaryta 2012 m. „Fluxus ministerijoje“ Kaune. Jos dalyviai: Vytenis Šlajus, Mindaugas Janušaitis, Saulius Slavinskas, Vadimas Šamkovas, Evelina Kerpaitė, Aistė Jucytė, Žilvinas Glušinskas, Kęstas Juška, Arūnas Kulikauskas, Tomas Uzdra, Raimundas Bernadickas, Giedrius Petraukas, Inga Dinga, Laura Zala, Artūras Ostrianica, Juozapas Kalnius, Gytis Skudžinskas, Justė Svirskaitė.
Po 5 metų ši idėja buvo pratęsta ir „POST galerijoje“ Kaune atidarytoje antrojoje parodoje „Pinhole/ Camera obscura #2“. Ji išlaikė idėjos vientisumą fotografuojant konkrečia išraiškos priemone (Pinhole/Camera obscura) ir atkreipė dėmesį į šios technikos variacijas meninėje fotografijoje. 2018 m. buvo pristatytas ir „Camera Obscura #3“ projektas, siekiantis apžvelgti fotografijos tendencijas Lietuvoje.
