Marija Brusokaitė. Aut. Laima Stasiulionytė
„Menininko anketa“ – išskirtinė „Vilniaus galerijos“ portalo rubrika. Jos pašnekovai turi galimybę iš daugiau nei dvidešimties paruoštų klausimų išsirinkti juos labiausiai dominančius. Šįkart į klausimus atsako grafikė Marija Brusokaitė.
Kaip apibūdintumėte savo kūrybą? Kas paskatina jus kurti? Kas ir kodėl tampa jūsų kūrybos objektu, tema, motyvais?
Savo kūrybą apibūdinčiau kaip ėjimą nežinoma kryptimi, nežinant nei ką pakeliui sutiksiu, nei kas eis kartu. Mane skatina kurti pats ėjimas, nuolatinis savo ribų kvestionavimas, savianalizė. Taip pat aplinkos stebėjimas, sutikti įdomūs žmonės, dalinimasis.
Greit bus ketveri metai, kai nieko kito beveik nekuriu, išskyrus trumpas stop-motion animacijas. Galima sakyti, vardan animacijų visas kitas siauresnes veiklas tarsi „užmečiau”, tačiau tas įvyko visai natūraliai, nes filmukuose apsijungia viskas, ką dariau anksčiau: ir grafika, ir fotografija, ir koliažai, ir garsai. Animatore savęs pavadinti dar negalėčiau, tačiau tokia siekiamybė yra. Intuityviai pasirinkau tinkamus įrankius, kuriais naudojantis yra sukuriami filmukai. Džiaugiuosi, kad piešiu jau palyginti nemažą laiko tarpą, darbai tarp savęs turi gijas, vienas nuo kito yra neatsiejami, tarpusavyje tarytum „šnekasi”. Nors ir nežinau aiškaus kelio tikslo, pradedu suprasti, kuriame kilometre maždaug esu, darosi vis lengviau eiti.
Asmeninio archyvo nuotr.
Kokie kūrėjai darė arba iki šiol daro jums įtaką? Kurių menininkų darbai, filosofija artimiausia jūsų idėjoms?
Mano numeris vienas visada buvo ir greičiausiai liks Elvyra Kairiūkštytė. Tiek lino raižiniai, tiek vėlesni didelio formato piešiniai tušu žavi vidine energija, meistryste. Estampuose įdomus moters įvaizdžių, senųjų kultūrų ir ironiškas tuometinės sistemos vaizdavimas, jų simbiozė.
Kūrėjai, darę ir darantys įtaką: Georges Schwizgebel, Anna Malina (popieriaus animacijos), Stasys Ušinskas (lėlės), Sybyl Andrews, Ernst Ludwig Kirchner, Otto Dix, Maurits Cornelis Escher, Kathe Kollwitz, Leon Spilliaert, Brassai, Eduardo Chillida.
Asmeninio archyvo nuotr.
Kur studijavote ir kas buvo/yra jūsų pagrindiniai mokytojai? Koks jūsų santykis su dėstytojais ir kokia jų įtaka kūrybai?
Mokiausi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, baigiau grafikos specialybę. Paskui Vilniaus dailės akademijoje irgi grafiką. Kai mokiausi, įtakų beveik nejaučiau, buvau chaotiškas vaikas, buvo sunku suvaldyti save. Dabar tas įtakas tik pradedu pajausti, jų visgi būta. Visiems buvusiems mokytojams esu dėkinga už kantrybę ir laisvę, kad leido (pasi) klysti, sudarė terpę tarp sveikos abejonės ir buvimo savo vietoj.
Menininkas – individualistas ar bendruomenės žmogus? Kaip apibūdintumėt Lietuvos menininkų bendruomenę ir ar laikote save jos dalimi?
Priklauso nuo meno srities. Manau, kokie nors muzikantai, šokėjai ar teatralai yra daugiau bendruomenės žmonės. Aš dirbu viena, nepriklausau jokiai bendruomenei, man reikalingas užsidarymas, savos taisyklės, prie kurių nenoriu, kad kas nors taikytųsi ir pati nenoriu ieškoti kompromisų. Galima iškristalizuoti bendraminčių ratelį kuriant bendrą kūrinį ar parodą, bet priėjimas prie to vis tiek bus individualus, atnešantis individualų matymą ir savą patirtį.
Asmeninio archyvo nuotr.
Koks jūsų santykis su lietuviškąja meno tradicija? Kurie mūsų šalies kūrėjai jus žavi labiausiai?
Šiuo metu dirbu prie naujo darbo, susijusio su folkloru, liaudies dainom, bandau pamėgtomis priemonėmis jas prakalbinti. Glaudus santykis su lietuvišku menu į mano gyvenimą atėjo kartu su meile gamtai, nes daug laiko praleisdavau kaime. Senos vaikiškos knygos leido susipažinti su populiariais lietuvių iliustratoriais, įstrigo Aspazijos Surgailienės iliustracijos: kartą pamatei ir nebepamirši. Vertinu nedaugžodžiavimą liaudies mene, kai ir paprasta sutartinė gali sugraudinti. Senoji skulptūra, drožyba iš medžio taip pat daro didelį poveikį, pavyzdžiui, Vinco Svirskio kryžių kompozicijos, senstančio medžio grožis.
Ką jums reiškia šiuolaikinis globalizacijos / skaitmeninių medijų / ekranų „triukšmo“ kontekstas ir intermedialaus meno tendencijos? Kaip visa tai atsiliepia jums ir jūsų kūrybai?
Animacijos, kurias piešiu tik ranka, vis tiek bus parodytos tame mirgančiame ekrane, bet kol dirbu, turiu daug laiko pasverti kiekvieną kadrą. Man patinka netikslumai, paklaidos kadruose, gyvybė. O po to pats įdomumas viską skaitmenizuoti, daug malonių netikėtumų nutinka.
Kūrinys iš parodos „Kaip pasislėpti laike” 2023 m. Asm. archyvo nuotrauka
Ar jūsų menas atspindi šiuolaikines socialines problemas, o gal kalba amžinomis, fundamentaliomis temomis? Ką jūsų kūrybai reiškia socialinis kontekstas ir šių dienų problematika (pavyzdžiui, feminizmas, LGBT ir pan.)?
Kol kas neturiu specialaus tikslo ką nors kritikuoti ar propaguoti kokias nors pažiūras. Bet, manau, joks meno kūrinys nekybo vakuume ir noriu ar ne, nesąmoningai kam nors pritaria ar prieštarauja.
Kaip manote, koks yra didžiausias iššūkis menininkui? Ar jums tenka susidurti su kūrybinėmis krizėmis? Iš kur jos kyla ir kaip pavyksta su jomis susitvarkyti?
Man svarbu neturėti daug reikalų, kurie trukdo. Mėgstu tiesiog pasislėpti ir tyliai dirbti. Nors kita vertus, džiaugiuosi turėdama ir kitų užsiėmimų be animacijos, kuriuos laikau kūrybiniais, nors jie nėra meniniai, pavyzdžiui, maisto gaminimas. Kai pradedu jausti, kad tas užsidarymas pradeda bukinti, siaurėja interesų ratas, atrofuojasi kiti sugebėjimai, kai jaučiu artinantis kūrybinį perdegimą, užsiimu kitomis veiklomis. Mano atveju dažniausiai tai kyla iš vidaus, iš sveiko poreikio padaryti pauzę, užuot inertiškai lėkus.
Kūrinys iš parodos „Įvykių horizontas” 2024 m. Asm. archyvo nuotr.
Kokie jūsų mėgstamiausi rašytojai, mylimiausios ar didžiausią įtaką padariusios knygos (nebūtinai grožinės)? Koks jūsų / jūsų kūrybos santykis su literatūra? Galbūt, turite sau įsimintinų literatūrinių ištraukų, citatų, imponuojančių veikėjų? Gal net galėtumėte sugretinti save su vienu iš jų?
Iš labai seniai – Donna Tartt „Slapta istorija”, iš ne taip seniai – Carl Gustav Jung „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai”, iš dabar – Olga Tokarczuk „Dienos namai, nakties namai”.
Ar galėtumėte išvardinti 3-5 (arba daugiau) labiausiai patikusius filmus? Ar turite mėgstamų kino režisierių? Koks jūsų / jūsų kūrybos santykis su kinu, dramaturgija, video menu? Ar jūsų kūrybai būdingas siužetiškumas?
Pradėsiu nuo filmuko, įkvėpusio piešti animacijas: Georges Schwizgebel „Le Ravissement de Frank N. Stein”. Rekomenduoju youtube susirasti šį autorių ir peržiūrėti viską, kas įkelta. Labai patinka Władysław Starewicz stop-motion animacijos. Ir „Aeon Flux” animacija, ne filmas.
Dar keletas filmų: Sergei Parajanov „Shadows of forgotten Ancestors” ir „The Color of Pomegranates”, David Lynch „Inland Empire” ir „Twin Peaks”.
Kokios muzikos klausote? Kokie atlikėjai, grupės yra jūsų klausomų dainų sąrašuose? Koks jūsų / jūsų kūrybos santykis su muzika? Ar (ir jei taip – ko?) klausote kūrybinio proceso metu? Jei jūsų gyvenimas turėtų garso takelį, kokia daina, muzikos kūrinys tai būtų?
Saujelė atlikėjų, kurie sukasi jau nemažai laiko: Cosey Fanni Tutti, Coil, Muslimgauze, Girnų Giesmės, Стук Бамбука в XI часов, F:A.R., Księżyc, ДахаБраха, Dead Can Dance, Yat-Kha, Wejdas.
Asmeninio archyvo nuotr.
Menininkės paskyra: https://www.instagram.com/sssnypk/
