Romualdo Kvinto kurta skulptūra Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje | Kosto Kajėno nuotr.
Kas tas mažas berniukas Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje, žvelgiantis Romualdo Kvinto sukurtos skulptūros akimis ir išraiškingai laikantis prie krūtinės spaudžiamą kaliošą? Tai devynmetis vilnietis Romainas Kacevas, kurio vardas ir pavardė gal nedaug ką sako ne tik Vilniaus gyventojams, bet ir miesto svečiams. Tačiau daugiau sako jo literatūrinis slapyvardis – Romainas Gary.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2019 m. rugpjūčio 3 d. portale bernardinai.lt
R. Kvinto kurta berniuko skulptūra vaizduoja įvykį iš rašytojo Vilniuje praleistos vaikystės, kai pirmą kartą įsimylėjęs būsimasis rašytojas dėl meilės ryžosi neįprastam žingsniui. Norėdamas sužavėti į akį kritusią mergaitę, jaunasis R. Gary sukramtė gabalą kaliošo. Šį savo gyvenimo laikotarpį Vilniuje, vaikystės nuotykius, namą dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje, kuriame gyveno, R. Gary aprašė knygoje „Aušros pažadas“.
Būtent netoli buvusių namų ir pastatyta berniuką vaizduojanti skulptūra. Šis Vilniaus mieste augęs žydų kilmės berniukas tapo vienas žymiausių XX a. prancūzų rašytojų, genialus literatas du kartus pelnęs Gonkūrų premiją. Tai vienintelis atvejis, kai ši premija įteikta du kartus tam pačiam rašytojui. Pirmąją premiją R. Gary gavo 1956 m., vėliau pelnė antrąją pasirašęs Emilio Ažaro slapyvardžiu. Romainas Gary tapo žinomas visame pasaulyje rašytojas, sukūręs daugiau nei 30 literatūros kūrinių. Rašytojo knygos be galo populiarios ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Romualdo Kvinto kurta skulptūra Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje | Kosto Kajėno nuotr.
Romualdo Kvinto kurta skulptūra Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje | Kosto Kajėno nuotr.
Romualdo Kvinto kurta skulptūra Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje | Kosto Kajėno nuotr.
Ne taip seniai Lietuvos centriniame valstybės archyve buvo rasti ir peržiūrėti 1913–1940 m. dokumentai, susiję su Romainu Gary bei jo gimine. Dokumentuose buvo rasta vertingos informacijos apie rašytoją, jo motiną ir tėvą bei jo šeimos verslą, gyvenamąsias vietas bei kitus artimuosius. Be įvairių dokumentų, buvo rasta rašytojo ir jo šeimos narių nuotraukų. Ilgą laiką rašytojo kūrybos palikimo ir biografijos tyrinėtojai manė, kad jis gimė Rusijoje, o 1917 m., kai berniukui suėjo treji, jo motina Mina Ovčynskaja Bregštein išvežusi jį į Lietuvą. Taip bėgant metams gimė įvairių R. Gary biografijos versijų.
Atskleisti tikruosius R. Gary biografijos faktus ir paneigti kai kuriuos spėliojimus padeda archyviniai dokumentai. Lietuvos archyvuose buvo rasta Vilniaus apygardos rabinato vyriausiojo rabino 1925 m. rugsėjo 25 d. išduotas ir Vilniaus miesto magistrato patvirtintas dokumentas iš Vilniaus miesto žydų bendruomenės metrikų knygos apie žydus, gimusius 1914 m. Šioje knygoje nurodyta, kad 1914 m. gegužės 8 d. Vilniuje Trakų antrosios gildijos pirklys Leiba Kacevas su žmona Mina Ovčinskaja susilaukė sūnaus ir pavadino jį Romainu. Archyviniai dokumentai padėjo susidaryti išsamesnį Romaino Gary tėvų ir jų aplinkos bei giminės vaizdą. Leiba Kacevas buvo Vilniaus miestelėno Faivušo Davido sūnus. Vėliau šeima prasigyveno ir buvo priskirta prie Vilniaus pirklių sluoksnio. Greičiausiai Romaino Kacevo gimimo įraše buvo padaryta klaida, nurodant, kad jo tėvas Leiba buvo Trakų, o ne Vilniaus pirklys. Visi kiti archyviniai dokumentai liudija, kad Kacevų giminė buvo priskirta Vilniaus žydų bendruomenei.
Rašytojo tėvai susituokė 1912 m. rugpjūčio 28 dieną, tačiau santuoka nebuvo sėkminga. Nors jie buvo susituokę, ilgą laiką gyveno atskirai, tėvas – J. Pilsudskio, dabartinėje Algirdo gatvėje, o motina su Romainu Didžiosios Pohulankos, dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje. 1926 m. archyviniuose dokumentuose buvo rasta įrašų ir apie tėvo „nesantuokinę žmoną“ – artistę Frydą Bojarską, su kuria rašytojo tėvas susituokė po skyrybų su motina ir susilaukė dviejų vaikų.
Tėvo asmens dokumentuose sūnus Romainas pirmą kartą buvo paminėtas 1922 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto seniūnijoje gautame prašyme dėl asmens liudijimo Leibui Kacevui išdavimo. Šio dokumento skiltyje „Šeimyninė padėtis ir vaikai iki 14 metų“, įrašyta: „Vedęs, vienas sūnus, Romainas, 8 metų.“
Prieš išvykstant į Lenkiją, o vėliau ir į Prancūziją Romainas su motina gyveno Vilniuje, Didžiosios Pohulankos šešioliktame gatvės name, ketvirtu numeriu pažymėtame bute. Būtent šiame lietuvių, žydų ir lenkų apgyventame mieste formavosi genialaus rašytojo asmenybė. Leiba Kacevas su savo tėčiu vertėsi kailinių prekyba. Turėjo įmonę „F. Kacev ir sūnūs“, kuri veikė nuo 1873 m. Parduotuvėje, esančioje Vilniuje, dabartinėje Vokiečių gatvėje, jie prekiavo kailiniais ir galvos apdangalais. Leiba dažnai keliavo į užsienį verslo reikalais, lankėsi Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, JAV ir t. t. Vėliau įmonėje reikalai klostėsi ne itin sėkmingai, todėl 1925 m. įmonė „F. Kacev ir sūnūs“, kuriai vadovavo Leiba Kacevas, buvo likviduota. 1930 m., neatsiskaitęs su kreditoriais, L. Kacevas pabėgo į Varšuvą, kur įkūrė kailių apdirbimo įmonę.
Tiesa, Romaino tėtis Leiba Kacevas su antrąja savo šeima po dešimtmečio grįžo į Vilnių. Vilniaus miesto savivaldybės archyviniame fonde, gyventojų surašymo 1941–1944 m. kartotekoje, rasta 1940 m. balandžio 16 d. surašyta Leibo Kacevo kortelė. Leiba atvyko į Vilnių iš Kauno ir apsistojo „Europos“ viešbutyje, Vokiečių gatvės antrajame name. Kortelėje įrašyti ir jo vaikai: Povilas ir Valentina. Paskutiniai dokumentai apie Romaino tėvo šeimą rasti žydų piliečių, Vilniaus geto gyventojų, 1941–1944 m. sąrašuose.
Romualdo Kvinto kurta skulptūra Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje | Kosto Kajėno nuotr.
Romaino Kacevo motina likusi viena turėjo daug ir sunkiai dirbti norėdama išlaikyti šeimą. Vilniuje duoną sau ir vaikui pelnė kurdama moteriškas skrybėlaites. Kaip ir į kiekvieną darbą, kurio imdavosi, taip ir į šį įdėjo visą savo išmonę ir jėgas. Butas Didžiojoje Pohuliankoje greitai tapo „Paryžiaus aukštosios mados salonu“, o kad būtų įtikinamiau, kiekviena siūloma skrybėlaitė buvo papuošta padirbta etikete, kuri turėjo paliudyti, kad tai paties Polio Poirė (Paul Poiret), garsaus Paryžiaus siuvėjo, prekė. Nepaisant garsaus Paryžiaus siuvėjo pavardės ant siūlomų prekių etiketės, šeimos padėtis gyvenant Vilniuje buvo sudėtinga. Motina visomis išgalėmis stengėsi išlaikyti sūnų ir atskleisti jo talentus. Kiekviename naujame mieste ji spausdavo berniuką ieškoti savo pašaukimo – šokio, muzikos, teatro, rašymo. O ji pati kuo įvairiausiais būdais stengėsi uždirbti pinigų. Būtent dėl šios priežasties Vilniuje ir buvo įkurtas paslaptingas mados salonas iš Paryžiaus, žavėjęs visas Vilniaus damas.
Tačiau skrybėlaitės buvo perkamos vangiai, o namo valdytojas grįžtančios motinos laukdavo laiptinėje grasindamas išmesti su vaiku į gatvę, jeigu nebus mokama nuoma. Tačiau po kiek laiko Romaino mamos verslo reikalai staiga ėmė gerėti, skrybėlaitės turėjo vis didesnį pasisekimą tarp Vilniaus ponių, todėl veiklioji Romaino mama nutarė žengti kitą žingsnį. Prie Didžiosios Pohuliankos 16-ojo namo atsirado iškaba auksinėmis raidėmis: „Naujasis Paryžiaus aukštosios mados salonas“. Vilniaus laikraščiuose buvo paskelbta, kad salone nuo šiol bus prekiaujama ne tik skrybėlaitėmis, bet ir siuvamos suknelės.
R. Gary yra aprašęs istoriją, kai vieno incidento metu jų gyvenamojo namo laiptinėje motina garsiai visiems kaimynams išrėkė žodžius, kurie jo ausyse tebeskambėjo ir po 40 metų. „Niekingos buržujiškos blakiūkštės! Jūs nežinote, su kuo turite garbės kalbėtis! Mano sūnus bus Prancūzijos ambasadorius, Garbės legiono ordino kavalierius, didysis dramaturgas, Ibsenas, Gabrielis D’Anunzijus! Jis siūdinsis drabužius Londone!“ Šiuo žodžius R. Gary mama išrėžusi kaip tik tuo metu, kai kaimynai ją paskundė policijai. Mamos žodžiai veikė tarsi burtažodis. Mažasis Gary visą gyvenimą ėjo tuo keliu: tapo talentingu rašytoju, dramaturgu ir kino režisieriumi, teisininku, pasipriešinimo kovų dalyviu, diplomatu.
Po sunkios vaikystės Vilniuje vos keturiolikos sulaukęs R. Gary su motina išvyko gyventi į Prancūziją, kur visa širdimi įsimylėjo visa, kas yra prancūziška. 1933 m. Romainas įstojo į Eks an Provanso universiteto Teisės fakultetą. Vilniaus miesto seniūnijos archyviniame fonde buvo rasta rašytojo 1928-1939 m. asmens dokumentų byla dėl Lenkijos pilietybės atsisakymo. Lenkijoje šeima gyveno pasitraukusi iš Vilniaus. Šiuose dokumentuose yra vertingų žinių apie jo gyvenimą Varšuvoje ir Nicoje. 1928 m. rugpjūčio 14 d. jis gavo užsienio pasą ir 1928 m. rugpjūčio 23 d. su motina išvyko visam laikui į Prancūziją.
Romainas Kacevas su motina atvyko į Nicą. Nuo 1928 m. rugsėjo 1 d. motina įsidarbino pardavėja M. Treguer baldų įmonėje, o mažasis Romainas pradėjo lankyti Nicos berniukų licėjų. 1929 m. liepos mėnesį, per vasaros atostogas, Romainas atvyko į Varšuvą pratęsti užsienio paso galiojimo. 15-metis Romainas paaiškinime Varšuvos miesto komisarui dėl savo atvykimo į Lenkijos sostinę rašė: „Motina dirba, nes turi išlaikyti save ir mane, pati dėl darbo atvykti į Lenkiją negali. Aš atvykau į šalį paimti Varšuvoje likusių motinos daiktų, dabar grįžtu pas motiną į Prancūziją, prašau pratęsti užsienio paso galiojimą.“ Kitame dokumente Mina Kaceva nurodo savo išvykimo į Prancūziją priežastį. Rašytojo motina rašė, kad, „palikta savo vyro Leibo Kacevo ir negalinti išsilaikyti iš jo mokamų alimentų – 250 zlotų per mėnesį, buvo priversta išvykti uždarbiauti į užsienį. Ji įsidarbinusi baldų įmonėje, o nepilnametis sūnus Romainas lanko valstybinę mokyklą“.
Romainas Gary | wikipedia.org nuotr.
Romainas Gary – Antrojo pasaulinio karo didvyris, diplomatas, Garbės legiono ordino ir Prancūzijos ordino „Už išvadavimą“, įteikto jam paties De Gaulle‘o, kavalierius. Gyvendamas Paryžiūje žinomas rašytojas dirbo padavėju, statistu kine, piešėju žaislų fabrike. Studijavo Paryžiaus universitete, dukart savaitėje lankė užsiėmimus Aukštojoje karinio parengimo mokykloje. 1938 m., paskatintas jausmingos savo motinos Minos Kacevos, ruošėsi pasikėsinimui prieš Adolfą Hitlerį ir jau įsigijo bilietą į Berlyno ekspresą, tačiau motina jį sustabdė. Rašytojas 1938-1940 m. mokėsi karo lakūnų mokykloje. Prasidėjus karui dalyvavo oro mūšiuose. Karui pasibaigus 20 metų dirbo Prancūzijos diplomatinėse tarnybose –tarp visų kitų pareigybių jam teko dirbti ir konsulu Los Andžele. 1962 m. gyvenimą paskyrė literatūrinei veiklai. Sukūrė daugiau nei 30 literatūros kūrinių, tapo vienu turtingiausių Prancūzijos žmonių. Jo pagrindiniai pseudonimai – Emile Ajar Gary ir Fosco Sinibaldi. Savo pirmąjį kūrinį L`Education Europeene (Forest of Anger) išleido būdamas 31-erių.
1979 metais perdozavusi vaistų mirė jo buvusi žmona, garsi amerikiečių aktorė Jean Seberg. Juodu susilaukė dviejų vaikų: Alexandre Diego Gary ir Ninos Hart Gary. Netrukus po šio įvykio, 1980 metų gruodžio 2-ąją, Paryžiuje nusišovė ir pats Gary.
Portalui bernardinai.lt parengė Gediminas Šulcas ir Kostas Kajėnas
Projekto partneris – Vilniaus miesto savivaldybė
