Statkevičiaus neribota fantazija tvirtai „suspausta“ į griežtas formas. Kostiumai pasiūti iš natūralių audinių, bet mėgstantis iššūkius dailininkas čia pat juos „patobulina“ viena ar kita „chemine“ detale (pavyzdžiui, ant skrybėlaitės uždėtas kampuotas, traškus maišelis, suprask, nuo lietaus ar dėl ekstravagancijos). Atrodytų, kad Statkevičius žaidžia, o iš tiesų, jis yra griežčiausias stiliaus ganytojas, sugebėjęs kiekvieną modelį (Prancūzijoje jų buvo 48, Lietuvoje – 78) paversti estetine švara išsiskiriančiais meno kūriniais.
Juozas Statkevičius mėgsta arklius. Ši kolekcija koreliuoja ir su raitelių apranga. Ne atsitiktinai kolekcijos pristatymo pradžioje per areną išdidžiai pražingsniuoja trys žirgai. Po jų – kolekcijos pristatymas. Modeliai – lyg žmonės-žirgai: merginų ilgos kojos, vyrų – kaulėti veidai, visų – specifinė eisena. Prisiminus pirmuosius didžiuosius pristatymus, kurie prasidėjo prieš šešiolika metų (mažesnius Statkevičius rengė jau nuo studijų laikų – nuo 1988 metų), akivaizdu, kad šiandien mažiau robotizmo, mažiau vaikščiojančių „lentų“, viso pristatymo metu pakako žmogiškumo, sušildančio visą kolekciją.
Juozo Statkevičiaus 2025 metų pavasario-vasaros kolekcijos pristatymas | Kristinos Petrikonytės nuotr.
Juozo Statkevičiaus 2025 metų pavasario-vasaros kolekcijos pristatymas | Kristinos Petrikonytės nuotr.
„Įkvėpimas dinamiškame gyvenime – didelė prabanga, todėl kurti madą ir atrasti kažką naujo sudėtinga. Menas, mados istorija, architektūra, kelionės, knygos visada palieka įspūdžių, kurie formuoja naujas vizijas. Brangindamas laiką, kūriau patogius, arčiau kūno, darnių proporcijų rūbus, kuriuos galima vilkėti ištisą parą. Tvarumas, komfortas ir estetika – prioritetai mūsų trapiame pasaulyje“, – taip apie paskutinę savo kolekciją sako Juozas Statkevičius.
Juozo Statkevičiaus 2025 metų pavasario-vasaros kolekcijos pristatymas | Dariaus Kučio nuotr.
Visos Statkevičiaus kolekcijos labai įdomios, teminės. Ypač įsimintina buvo filharmonijoje, kur visi drabužiai buvo nunerti iš plonų vilnonių siūlelių. Koloritas ženklino skirtingus keturis metų laikus. Visada gėlėmis kvepės „gėlių“ kolekcija. Šiųmetė išsiskyrė santūriu koloritu, dominavo pilkšva spalva. Audiniai suausti iš įvairių siūlelių. Griežtesnių tipų personoms autorius pritaikė juodus, raudonus, baltus rūbus. Kiekvienas iš jų dekoruotas kokia nors tamsesnio ar žvilgančio audinio juosta. Aksesuarai, skrybėlaitės, papuošalai, stilingiausios rankinės, avalynė – viskas labai arti kūno, arti žmogaus. Viskas tiems, kas turi laiko ir noro skirti daugiau dėmesio savo išvaizdai. Modelių formos priminė trapecijas. Akivaizdu, kad menininkui buvo svarbu įkvėpti žiūrovus, sufleruojant, kad kiekvienam įmanoma atrodyti gerai, jei tik turi ūpo. Neatsitiktinai po Paryžiaus pristatymo šios kolekcijos modeliais susidomėjo paryžiečiai, išaugo užsakymų banga.
Šukuosenas ir grimą kūrė Paulius Markeliūnas ir Dalia Bučienė. Statkevičiui būdingas ypatingas griežtumas ir minimalizmas. Jokių perteklinių makiažų, jokių keistų šukuosenų. Čia viskas tarpusavy derėjo – skrybėlaitės su žvilgančiais plaukais, grimas – su įvairių formų aksesuarais. Kartais net atrodė, jog viskas pritaikyta demonstruotojų akims, veidų išraiškoms.
Statkevičius nekuria grožio dėl grožio. Jam labai svarbu žmogus, jo reakcija į siūlomą vaizdą. Menininkas ir žiūrovams padovanoja daug grožio, gal dėl to į kolekcijos pristatymą susirinko pasitempę žmonės. Jeigu prieš kelis metus dar dominavo aikštingos panos, tai šįmet – asketiškai, bet tuo pačiu ir šventiškai pasipuošusi publika.
Juozas Statkevičius | Kristinos Petrikonytės nuotr.
Juozas Statkevičius – visiškas teatro žmogus. Kolekcija – svarbiausias segmentas, bet tuo pačiu jam labai svarbi visa aplinka, visi kiti komponentai: muzika, bendras vaizdas, šviesa. Skambėjo Andriaus Kauklio ir Juozo Statkevičiaus „sudizaininta“ muzika, matėsi iš juodų, baltų ir raudonų audinio gabaliukų išdėliota didžiulė mandala, kurios „takeliais“ ir vaikščiojo manekenai. Ši tema jau ne pirmą kartą atsikartoja režisieriaus Gintaro Varno kūryboje. Atrodytų, kad režisierius tokio pobūdžio renginyje vos matomas, o iš tiesų tai jo indėlis ypatingai didelis. Suvaldyti ir pakeisti „Twinsbet“ erdvę, primenančią XXI a. daržinę – didžiulis iššūkis. Bet visi kūrėjai susitelkė, ir erdvė transformavosi į areną, kurioje įvyko jautrus reginys. Nesvarbu, kad kiek per garsus (šių dienų mada), bet stilingas, skoningas, atidus. Paryžiuje ši kolekcija buvo pristatyta „Cirque d’Hiver“ („Žiemos cirke“). Tai senovinė erdvė, ypač tinkanti tokiam sumanymui. Erdvė mažesnė, jaukesnė, joje mandala atrodė kaip interjero pratęsimas. Mandalos koloritas visiškai atitiko „Cirque d’Hiver“ erdvę. (Pačią dekoraciją sukūrė Viktorija Savičenkienė ir Juozas Statkevičius.) Vaizdas be šviesos dažnai nebūtų vaizdu, todėl šį kartą net du dailininkai iš begalės šviesų sukūrė vieną atvirą šviesą, kurioje niekas nedingo, visi švytėjo. Šviesos dailininkai Eugenijus Sabaliauskas ir Andrius Stasiulis šią didžiulę erdvę, kurioje telpa net trys su puse tūkstančio žiūrovų, pavertė jaukia regykla, kurioje nesijautė įtampa. Pabaigoje griežtoji mandala pačių modelių buvo suardyta, o veiksmui pasibaigus žiūrovai skubėjo ne pro duris, o kuo greičiau užlipti ant tos pačios mandalos ir tapti realiais veiksmo dalyviais.
Juozo Statkevičiaus 2025 metų pavasario-vasaros kolekcijos pristatymas | Kristinos Petrikonytės nuotr.
Juozas Statkevičius – teatro žmogus, nes jam labai svarbus žiūrovas, jo reakcija. Jis nieko nekuria sau. Gal dėl to jis rengia prezidentus, premjerus, ministrus, – visus, norinčius jaustis šventiškiau, pakylėčiau. Gal dėl to apie šį renginį informacija dalinosi net trisdešimt šešių šalių žiniasklaida. Dėl šio renginio buvo sujudintas visas miestas. Be Juozo Statkevičiaus prodiuserės Živilės Matačiūnaitės, vienos iš stilistų – Karinos Leontjevos, koordinatorės Renatos Mikailionytės ir kitų aukščiau paminėtų šis gyvybe trykštantis renginys nebūtų mūsų akyse virtęs gyvojo mados muziejaus ekspozicija.
Ne pirmą kartą teko išgirsti, kad Juozo Statkevičiaus kostiumai galėtų būti eksponuojami atskirame muziejuje. Iki šiol lietuvių publikai ne kartą pristatytos tik Aleksandro Vasiljevo kolekcijos, kurios įvairiais pavidalais taip pat eksponuojamos Latvijoje ir kitur. Lietuvoje kartais matome Dalios Mataitienės sukurtus kostiumus, retsykiais galima išvysti Liudo Truikio šedevrus (dabar keli eksponuojami Kaune, Čiurlionio galerijoje, jo kūrybai skirtoje parodoje). Kostiumo menininkų yra, bet jų kūryba pristatoma labai retai. O kostiumų dizainas – taip pat svarbi bet kurios kultūros dalis.
Lietuvių mados menininkas Juozas Statkevičius plačiai pristato Lietuvą. Jo vardas šiandien siejamas ir su ponios Almos Adamkienės bei prezidento Valdo Adamkaus įvaizdžiu, ir su teatriniu lūžiu, kai dešimtajame dešimtmetyje jo sukurti kostiumai padėjo iš esmės pakeisti visą teatrinę kryptį. Juozą Statkevičių šiandien galime vadinti vaikščiojančiu kostiumų muziejumi. Kiekviena jo kolekcija – įsimintina, kiekvienas spektaklis – išskirtinis. Vivat Juozas Statkevičius!
