Vienulio, kuris visada pirmas, ir Dudulio, kuris visada antras, pasaulyje vyrauja tvarka ir sistema, mat jie moka skaičiuoti. Tačiau skaičiuoja jie tik iki dviejų, todėl trečio draugauti nepriima. Trijuliui į skaičių seką nusišvilpt. Jis specialiai sumaišo skaičių seką taip apversdamas pasaulį aukštyn kojom. Visiems trims besipykstant dėl skaičių sekos pasaulis vartosi aukštyn kojom, kol Trijulis galiausiai paklausia Vienulio ir Dudulio: „Jūs vis sakote: aš pirmas, aš antras, bet pirmas ir antras – kieno? Kas jūs esate? Kas jūs tokie?
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, vasario 10 d. 12 ir 14 val.

„Mano senelis buvo vyšnia“ – tai linksmas pasakojimas apie berniuką Toniną. Apie jo gyvenimą mieste tarp keistų, vis kažkur skubančių suaugusiųjų. Apie Tonino nuotykius, patirtus gyvenant kaime su seneliu Otavianu, su žąsim Alfonsina ir vyšnia Feliče. Tai pasakojimas apie atvirumą, šilumą ir… meilę – apie tai, kas visam gyvenimui įstrigo berniuko širdyje: svarbiausia yra mylėti ir būti mylimam, – tada galėsi įveikti bet kokią kliūtį. Juk pats senelis Otavianas sakė: „Esi gyvas, kol tave myli bent vienas žmogus.“
Keistuolių teatras, vasario 10 d. 12 val.

„Bambeklis Bajoras” – Keistuolių teatro įkūrėjo, aktoriaus bei režisieriaus Aido Giniočio spektaklis mažiesiems, išlaikantis geriausias „keistuoliškas” vaikų spektaklių tradicijas ir kviečiantis žiūrovus pasinerti į vaizduotę sužadinančią bajoro iš Lietuvos odisėjos po pasaulį istoriją. Kaip ir daugelyje kitų Keistuolių teatro spektaklių vaikams, „Bambeklyje Bajore” skamba talentingų ir puikiai pažįstamų aktorių atliekamos dainos, o įtraukianti nuotaikinga istorija nė vieno mažojo žiūrovo nepalieka be šypsenos.
Keistuolių teatras, vasario 10 d. 15 val.

Pasaka skirta ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Norėdamas „išsipirkti” mylimą ją, žvejys keliauja į kitą pasaulį ir atlieka įvairias užduotis. Ir drąsiai perėjęs jam nepažįstamą pasaulį grįžta ir laimi išsvajotąją merginą. Dirbant su šia medžiaga buvo konsultuotasi su filologijos mokslų daktare, profesore Bronislava Kerbelyte. Ji teigia, kad pasakose išsamiai apibūdinamas žmogus ir jo siekiai, keliamos amžinos problemos. Kam reikalingas toks pasakų sekimas? Pasak profesorės, nutolę nuo pasakų suaugusieji dažnai neranda progų pamąstyti apie gyvenimą ir žmonių tarpusavio sąntykius, pamiršta paklausti pasakų patarimo ir daug ką iš jų sužinoti apie protėvius, žmogaus prigimtį ir tą žinojimą perduoti savo vaikams.
Menų spaustuvė, vasario 9 d. 12 val.

Spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia?“ pasaka „Snieguolė ir septyni nykštukai“ perkeliama į garažą. Pasitelkusi įvairius tokiose vietose randamus objektus, pasaką seka aktorė Saulė Degutytė. Tai – dadaistinio stiliaus spektaklis, kuriame žodis (pjesę rašė Violeta Šablinskaitė-Aleksa) interpretuojamas priešingai. Prancūziškai dada – tai žaislinis arkliukas. Taigi, spektaklyje mažieji žiūrovai skatinami žaisti kartu su aktore bei pastebėti neatitikimus tarp žodžių ir veiksmų, pavyzdžiui, kai tvarkantis mėtomi daiktai, o apie nuodus kalbama saldžiai. Kaip įprasta Stalo teatre, pasakojimui yra pasitelkiami įvairūs daiktai, o septynis nykštukus spektaklyje atstovaus grąžtas, veržliaraktis, pjūklas, kirvis, replės bei kiti garažo įrankiai. Todėl tikimasi, kad mergaičių pamėgta pasaka bus įdomi ir berniukams.
Menų spaustuvė, vasario 10 d. 15 val.

Kartais stebuklas tiesiog ima ir nutinka. Užtenka atverti kuprinę! Taip – spalvotą kuprinę iš kurios, lyg iš stebuklų skrynios, sklinda negirdėti garsai ir atsiranda dar nepažinti daiktai. Stebėdami muzikinę kelionę vaikai išgirs grojančius vamzdžius, ukulėlę, kastanjetes, vėjo vamzdį, lūpines armonikėles, barškančius kiaušinius, afrikietišką būgną ir daugybę kitų skambių įdomybių. Kartais stebuklas tiesiog ima ir nutinka. Užtenka atverti kuprinę! Taip – spalvotą kuprinę iš kurios, lyg iš stebuklų skrynios, sklinda negirdėti garsai ir atsiranda dar nepažinti daiktai. Stebėdami muzikinę kelionę vaikai išgirs grojančius vamzdžius, ukulėlę, kastanjetes, vėjo vamzdį, lūpines armonikėles, barškančius kiaušinius, afrikietišką būgną ir daugybę kitų skambių įdomybių.
Teatras „Pradžia“, vasario 10 d. 10 val.

Esate įsitikinę, kad Lietuvoje neįmanoma pamatyti puikaus spektaklio sukurto šeimoms. Vilniaus Kamerinis teatras nori jus užtikrinti, toks spektaklis jau sukurtas – ateikite susitikti su mūsų spektaklio „JiJis“ personažais. Susipažinkite: Jis – ką tik mokyklą pradėjęs lankyti berniukas. Svajotojas, klajūnas ir bebaimis nuotykių bei tikrosios meilės ir laimės ieškotojas. Spektaklio pradžioje Jis – aštuonmetis, pabaigoje jau suaugęs, daug ką supratęs vyras. Ji – drąsi, ryžtinga, nuoširdi mergaitė, pasiryžtanti kelionei po atsiminimus, fantastiškas svajones ir tikrą, kartais negailestingą gyvenimą, kartu su Juo. Taip ir gimė spektaklis „JiJis“ – kada Jis susitiko Ją. Taip gimsta ir tikras, jaudinantis ir gyvenimą apmąstyti, esminius dalykus suprasti mokantis teatras – aktoriams, režisieriui pagaliau atradus unikalų literatūros kūrinį.
Vilniaus kamerinis teatras, vasario 9 d. 16 val.

„Šioje populiarios pasakos apie Snieguolę ir nykštukus versijoje mes stengėmės išplėtoti stebuklingo veidrodžio, atspindinčio užslėptą pasaulio reiškinių esmę, temą“, – sakė pjesės autorė. Lėles ir dekoracijas šiam spektakliui kūrė jauna dailininkė Neringa Keršulytė. Ji sukūrė ypatingą veidrodžių ir juvelyriškai kruopščiai sukurtų lėlių pasaulį, kuriame gyvuoja ir Snieguolė, ir nykštukai, ir klastinga Katė, ir piktoji Karalienė, ir nuostabusis Princas.
Vilniaus teatras „Lėlė“, vasario 9 d. 12 val.

Tėvai, žinoma, labai užsiėmę: Mama nesitraukia nuo siuvamosios, Tėtis – nuo rašomosios mašinėlės. Mažas, dviratuką minantis Berniukas pasiilgo šilumos ir dėmesio. Namuose liūdna ir negera. Bet kas gi atsitiko? Kodėl tėvai nebesusikalba? Gal dėl to, kad nutilo muzikinė dėžutė, skambėjusi Tėčio ir Mamos jaunystėje, kai jie dar mylėjo vienas kitą ir kai viskas buvo geriau ir gražiau? Berniukas palieka darbuose paskendusius ir nuolat besibarančius tėvus, ir leidžiasi į kelionę muzikinės dėžutės labirintais, nusprendęs išsiaiškinti, kas dėl visko kaltas.
Vilniaus teatras „Lėlė“, vasario 10 d. 14 val.

Ar šuo yra žmogus? Šis, atrodytų, kvailas klausimas iš tiesų nėra toks paprastas. Pakanka perskaityti rusų literatūros klasiko Antono Čechovo apsakymą „Kaštonė“. Rašytojas sugebėjo taip įsijausti į niekuo neypatingo šuniuko vardu Kaštonė kailį, kad ši istorija jaudina ir vaikus, ir suaugusius, tarsi tai būtų jautri žmogiška istorija. Apsakymas pasirodė prieš 120 metų, prieš stačiatikių Kalėdas, o per Kalėdas, kaip žinoma, gyvuliai prakalba žmogaus balsu. Šiame spektaklyje Kaštonė prabils į žiūrovus dviejų nuostabių talentingų LRDT artisčių melodingais balsais. Jos tarsi kviečia žiūrovus: „Atskleiskime drauge šuns sielos paslaptį!“. Cirkas, klounai, dresiruoti žvėrys ir gyvuliai – visa tai atgis spektaklyje  išradingos aktorių vaidybos dėka. O kokį likimą cirke pasirinko talentinga „artistė“ Kaštonė ir ar jos šuniškas likimas turi žmogiškos prasmės, lai pamato ir sprendžia patys žiūrovai.
Lietuvos rusų dramos teatras, vasario 10 d. 12 val.

Legendinis spektaklis – žaidimas anglų pasakos motyvais apie tris paršiukus Nifnifą, Nufnufą ir Nafnafą ir klastūną vilką. Renginyje dalyvauja visi maži ir dideli žiūrovai! Kurkime teatrą kartu, o sceną paverskime atvira, didele ir nuotaikinga žaidimų erdve.
Raganiukės teatras, vasario 9 d. 12 val.

Ar esi girdėjęs apie gerąją Raganiukę? O apie jos mokytoją varną Abraksą? Tai visame pasaulyje skaitoma ir mėgstama čekų rašytojo O. Proislerio papasakota istorija apie vaikų pamėgtą Raganiukę, kuri svajoja tapti tikra Ragana darydama vien gerus darbus. Tik kad raganų juk aukštyn kojom tvarka!
Raganiukės teatras, vasario 10 d. 12 val.