Ilgoji teatro salė šiame spektaklyje virsta gatve, kurioje vaikystės ir pasakų pasaulis džiugus ir nerūpestingas. Meilė, vienatvė, tikėjimas ir viltis apsigyvena pasakose ir istorijose. Močiutė Johana sako, kad kiekviename muilo burbule snaudžia pasaka… Tereikia ją pažadinti… „Bjaurusis ančiukas“, „Nauji karaliaus rūbai“, „Negimusių vaikų tvenkinys “ir kitos Anderseno pasakos yra įkvėptos jo paties gyvenimo.  Turbūt todėl jos sujungia mažus ir didelius, padeda suvokti didžiojo pasakoriaus pasaulį. „Kai praeisi Anderseno gatve, nepamiršk to. Ir jei norėsi grįžti, žinok – čia tu visada laukiamas“.
Nacionalinis Kauno dramos teatras, spalio 24 d. 12 val.

Veikiausiai visi puikiai prisimename pramuštgalvę Pepę Ilgakojinę, Mažyli ir jo bičiulį Karlsoną, kuris gyvena ant stogo, bei Emilį iš Lionebergos. Tai neabejotinai smagiausi vaikystės personažai! Tik ar iš tiesų pažįstame jų sumanytoją – švedų rašytoją Astridą Lindgren? Rašytoja Astrida Lindgren nuo pat mažumės buvo padūkusi, iš bendraamžių būrio išsiskirianti mergaitė. Trumpai kirptais plaukais, ne sijonuota, o kelnėta. Buvo pametusi galvą dėl džiazo ir labai mėgo šokti. Išsiskyrė smarkiu būdu ir gebėjimu rašyti, tad vos baigusi mokyklą buvo pakviesta į Vimerbio laikraščio redakciją rengti trumpus reportažus bei skelbimus. Vėliau lankė stenografijos ir mašininkių kursus, kol galiausiai atrado aistrą rašyti vaikams. Nors ištekėjo bei tapo mama (augino sūnų Larsą ir dukrą Karin), ją visą gyvenimą lydėjo noras likti vaikystėje – mėgo karstytis kuo aukščiau, kuo pavojingiau. Su šia rašytoja susipažinti kviečia žymi spektaklių vaikams autorė ir aktorė Inesa Paliulytė. Įkvėpta pašėlusios rašytojos kūrybos ir nepaprastos asmenybės, ji parašė pjesę, kurioje veikia ne tik pati Astrida, bet ir patys šauniausi jos personažai, taip pat susipažįstama su Astridos tėvais, seneliais ir draugais.
Nacionalinis Kauno dramos teatras, spalio 25 d. 15 val.

Vaikas smalsauja: „Iš kur aš atsiradau?“, o Jūs nedrįstate ar nežinote kaip apie tai kalbėti? Kauno miesto kamerinis teatras siūlo išeitį, palengvinsiančią tėvų ir pedagogų dalią kalbėti šia „nepatogia“ tema. Atveskite vaiką į pažintinės edukacijos spektaklį „Iš kur aš?“? ir leiskite jam išsiaiškinti visą tiesą apie savo atsiradimą, pasitelkiant teatrinio stebuklo magiją! Kartu su pagrindiniu personažu daktaru Gūglu ir šešėlių paslaptis išmanančiais jo asistentais spektaklio metu vaikai sužino savo atsiradimo procesą, lavina stambiosios, smulkiosios motorikos, socialines, kūrybines ir pažintines kompetencijas, ugdo motyvaciją įsitraukti į veiksmą. Diskusijos su daktaru Gūglu metu vaikai garsiai išsako savo nuomonę, užduoda klausimus ir kartu atranda atsakymą.
Kauno miesto kamerinis teatras, spalio 24 d. 15 val.

Per anksti teatrui? Tikrai ne. Anot neuromokslininkų ir ankstyvosios pedagogikos specialistų vaikai yra patys imliausi būtent ankstyvoje vaikystėje. Jeigu mažyliai nuo pirmųjų dienų mokysis, žiūrės spektaklius, klausys muzikos – tai mėgs daryti ir visą likusį gyvenimą. 7 RATAI – tai kelionė per 7 skirtingas spalvas, garsus, kokybes, būsenas, ritualines apeigas. Kartu su spektaklio kūrėjais žiūrovai kviečiami susėsti į vieną bedrą ratą, kurio centre veiksmą pradeda video projekcijos pagalba atsirandantys baltiški raštai, įprasminantys visatos elementų apsijungimą į vieną tėkmę. Skambant gyvai atliekamai autentiškai lietuvių liaudies daugiabalsei vokalinei bei instrumentinei muzikai, žiūrovas tampa ne pasyviu stebėtoju, o aktyviu veiksmo dalyviu ir kūrėju.
Kauno miesto kamerinis teatras, spalio 25 d. 14 val.

Kūrybinė pastatymo komanda  – autorius ir režisierius Andrius Žiurauskas, dailininkė Giedrė Brazytė, kompozitorius Olegas Jerochinas, garso efektus kurianti „Aktida“, aktoriai:  Mindaugas Černiauskas, Rokas Lažaunykas, Jolita Ross, Vigita Rudytė scenoje pasakos susipynusias vienišos mergaitės ir  beglobio šuns istorijas. Pagrindiniai spektaklio personažai – suaugusiųjų abejingumą ir vienatvę išgyvenantis vaikas, ir žaisliuku tapęs nulėpausis šunelis, už nepaklusnumą išvežtas į miško gilumą.  Šilumos, supratimo ir atjautos  paieškos padeda pastatymo veikėjams atrasti vienam kitą ir išgyventi šaltame, abejingame ir racionaliame pasaulyje. Nevengdami scenoje probleminių, skausmingų, tačiau itin aktualių temų, spektaklio  kūrėjai kvies vaikus ir suaugusiuosius kalbėtis apie pagarbą gyvybei, atjautą, dėmesingumą, ir tarpusavio santykius, apie gebėjimą mylėti ir prisiimti atsakomybę.
Kauno valstybinis lėlių teatras, spalio 24 d. 12 val.

„Šeimynėlė iš Didžiosios girios“ – tai pasakojimas vaikams apie vieną nepaprastą šeimą, gyvenančią girios glūdumoje. Nepaprasta ji ne vien dėl tokio keisto adreso. Šios šeimos nariai – Kaukai, atkeliavę iš religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus knygų. Tačiau šios mitologinės būtybės yra labai panašios į mus, ir rytas Kaukų šeimoje niekuo nesiskiria nuo žmonių šeimos rutinos, kur siautėja vaikai, o tėvai tempia sunkų savo pareigų vežimą, prikrautą įvairiausių draudimų, pamokymų ir visokių „negalima“. Spektaklio kūrėjai į sudėtingą šeimos pasaulį, į jos narių tarpusavio santykius mėgina pažvelgti vaiko akimis ir bando ieškoti atsakymų į rimtus klausimus: kas yra šeima, kaip ji atsiranda, kas jungia tuos žmones, gyvenančius po vienu stogu? Tai nuotaikinga ir žaisminga pasaka apie vienos dienos nuotykius, kuriuos patiria vaikai – Kaukučiai, netikėtai įgavę neribotą laisvę ir iškeliavę į Didžiąją girią. Jie pradeda suprasti, kas yra atsakomybė rūpintis tuo, kuris mažesnis, silpnesnis ir nuo tavęs priklausomas. Šis spektaklis apie pačią gražiausią pareigą, be kurios mūsų gyvenimas tikrai daug prarastų, – pareigą rūpintis kitais.
Kauno valstybinis lėlių teatras, spalio 25 d. 12 val.