Arūnas Baltėnas, iš ciklo „Venecija visada“ (kairėje); iš ciklo „Sankt Peterburgas. Be pasirinkimo“ (dešinėje).

„Vilniaus galerija“ pristato Lietuvos fotografo Arūno Baltėno (g. 1956) parodą „Josifo Brodskio miestai“, kurioje eksponuojami darbai iš ciklų „Venecija visada“ ir „Sankt Peterburgas. Be pasirinkimo“. A. Baltėno darbai kovo 18 – balandžio 22 dienomis eksponuojami Šiauliuose, „Namų idėjų centre (NIC)“ (Pramonės g. 17B). Įėjimas nemokamas.

Arūnas Baltėnas

„Josifo Brodskio miestai – tai Sankt Peterburgas, kuriame poetas gimė, gyveno, ir Venecija, kurioje daug kartų lankėsi ir kurios kapinėse buvo palaidotas. Apie šiuos miestus daug kartų jis kalbėjo savo tekstuose. Fotografavau Veneciją, perskaitęs Brodskio „Vandens ženklus“. Pirmą kartą, 2002-ųjų metų balandžio rytą, plaukiant vaporetu [vandens autobusu] Didžiuoju kanalu, mane vienintelį kartą gyvenime ištiko, pavadinkime, reginio šokas: vandenys, rūmai, debesys – viskas aplinkui susiliejo į neįtikėtiną paveikslą be rėmų; kurį laiką nė nesusivokiau, kur esu…

Sankt Peterburge pradėjau lankytis 2004-aisiais. Savo dažnų kelionių metu apsistodavau vienos inteligentų šeimos namuose. Apie tokias šeimas rašomos sagos, kuriami filmai. Peterburgas man prasidėjo tuose namuose, atsiskleidė savo literatūra, muzika ir tragiškos praeities prisiminimais.

Šie miestai ir mano gyvenime tapo svarbūs. Tą artumą bandžiau nusakyti vaizdais, kuriuose pagrindiniai motyvai – akmens architektūra ir vanduo. Žmonės sukūrė įstabius namus, rūmus, tiltus ir atidavė juos vandens malonei. Čia kultūra ir stichija susiduria tiesiogiai ir sugyvena nuolatos“, – parodą pristato autorius A. Baltėnas.

Fotomenininko kūryboje jau daugiau nei tris dešimtmečius fiksuojamas praeinantis laikas. Tai – šviesi, negatyvaus atspalvio neturinti fotografija, kartais pasižyminti nostalgija ir sentimentaliu grožiu. Viena pagrindinių temų – laikas ir dėl jo išryškėjantys pasikeitimai, slinktis, sustojusio miesto akimirkos.

2015 metais A. Baltėno darbai įvertinti Vyriausybės kultūros ir meno premija. Menininko fotografijos pristatytos daugybėje užsienio ir mūsų šalies galerijų, jo darbų yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, MO muziejus, Prancūzijos nacionalinė biblioteka Paryžiuje, o taip pat daug privačių asmenų Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Švedijoje, JAV ir kitur. Įsigyti A. Baltėno darbų šiuo metu galima ir „Vilniaus galerijoje“.

Josifas Brodskis | Foto: bernardinai.lt

J. Brodskis (1940-1996) – vienas iškiliausių visų laikų rusų poetų, kurio eilės iki šiol žavi visą pasaulį, Nobelio literatūros premijos laureatas. Tai – ypatingo talento, tačiau sudėtingo likimo asmenybė, kurios gyvenimo kelias prasidėjo tuometiniame Leningrade (dab. Sankt Peterburgas). Čia Brodskis bandė mokytis, tačiau aštuntoje klasėje mokyklą metė ir nuo tada išbandė daugiau nei dešimtį profesijų, tarp jų – frezuotojo, fotografo, lavoninės darbuotojo. 1964 metais Brodskis buvo nuteistas už veltėdžiavimą ir išsiųstas į Archangelsko sritį, Norenskojės kaimą. Tremtyje autorius tyrinėjo literatūrą, skaitė, parašė geriausius savo eilėraščius. Grįžęs ir keletą metų pagyvenęs tėvynėje partijos buvo pastūmėtas emigruoti – išvyko į Ameriką, dėstė Mičigano universitete. Autorius ne kartą pabuvojo ir Vilniuje, gydėsi nelaimingos meilės žaizdas, paliktas dailininkės Marinos Basmanovos, artimai bendravo su fiziku Ramūnu Katiliumi, vėliau susipažino su poetu Tomu Venclova. Nuo pat jaunystės Brodskis mylėjo Veneciją, joje ne kartą lankėsi, galop, buvo ten palaidotas. Daugelis mano, kad ganėtinai ankstyvą mirtį paskatino nuolatinis rūkymas, kenkęs jau ir taip nesveikai poeto širdžiai: Brodskis rūkydavo pačias stipriausias cigaretes, netgi nulaužydamas joms filtrus. Prie autoriaus kapo Italijoje Brodskio poezijos gerbėjai dar ir šiandien palieka cigarečių, laiškų, eilėraščių.

Fotografo A. Baltėno parodą „Josifo Brodskio miestai“ apžiūrėti galima kovo 18 – balandžio 22 dienomis Šiauliuose, „Namų idėjų centre (NIC)“ (Pramonės g. 17B). Įėjimas nemokamas.