Daugeliui šis fragmentas gali priminti nebeišlikusį Vilniaus kavinės „Nykštukas“ interjerą. B. Žilytė (g. 1930) su vyru A. Steponavičiumi (1927–1996) sienų tapybos darbais papuošė ne tik legendinę Vilniaus kavinę „Nykštukas“ (1964), bet ir 2015 metais valstybės saugomu kultūros paveldo objektu paskelbtą Valkininkų sanatoriją „Pušelė“ (1969–1972). Deja, originali freska yra suniokota ir netvarkoma. MO muziejuje išvysite skaitmeniniu būdu labai kokybiškai atkurtą originalaus kūrinio fragmentą. 2016-2018 metais atkūrimo darbus atliko „Vilniaus galerija“, kartu dalyvaujant ir kūrinio autorei B. Žilytei. Fragmentas atspaustas ant aliuminio kompozito plokštės, jo dydis – 230 cm x 1872 cm.
MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė teigia, kad muziejaus steigėjų Viktoro ir Danguolės Butkų sprendimas įsigyti skaitmeniniu būdu atkurtą freskos fragmentą pratęsia jų išsikeltą misiją išsaugoti Lietuvos vizualinio meno nuo XX amžiaus 6 dešimtmečio paveldą. Taip pat džiugina, kad MO bistro turės tokį unikalų interjerą, bus simboliškai pasipriešinta užmarščiai.
Pasak menotyrininkės Kristinos Stančienės, Žilytė ir Steponavičius – neįprastas lietuviškojo modernizmo sutuoktinių dailininkų duetas. Jų kūryba itin glaudžiai susipynusi, o sienų tapyba – tai apskritai analogų to laikotarpio mūsų dailėje neturintis bendro kūrybinio darbo rezultatas.
Pasak menotyrininkės Kristinos Stančienės, Žilytė ir Steponavičius – neįprastas lietuviškojo modernizmo sutuoktinių dailininkų duetas. Jų kūryba itin glaudžiai susipynusi, o sienų tapyba – tai apskritai analogų to laikotarpio mūsų dailėje neturintis bendro kūrybinio darbo rezultatas. Žilytė ir Steponavičius tarsi ištirpsta vienas kito vaizdiniuose, kartais nepalikdami jokių tarpusavio skirties pėdsakų, kūrybinių riboženklių. Dirbdami drauge, dailininkai neretai tapė tą pačią figūrą, motyvą. Arba vienas perimdavo ir tęsdavo kito pradėtą fragmentą. Vaikiškų vaizdinių, pasakų pasaulis suteikė menininkams laisvę nepataikauti sovietinės sistemos taisyklėms.
B. Žilytė, originalios freskos autorė, 2015 metais apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, sako: „Tai, kas įvyko, yra stebuklas, – mūsų kūrinys prikeltas naujam gyvenimui. Po to, kai mačiau, kaip buvo sunaikinta kavinė „Nykštukas“, maniau, kad toks pats likimas laukia ir Valkininkų tapybos… Be galo džiaugiuosi, kad mūsų kūrinys netikėtai, lyg stebuklinės pasakos vyksme atgimė ir sušvito Audriaus Klimo nuostabiai kūrybingai atkurtame reginyje, kur jautriai ir tiksliai išsaugota kiekviena forma ir visuma… Nepaprastai džiaugiuosi ir dėkoju kūrybingiems muziejaus steigėjams Danguolei ir Viktorui Butkams… Juk Kūryba – tai paslaptingas noras skleistis vis naujai, be galo, skverbtis Nežinion…“
„Kai prieš dvejus metus kilo mintis atkurti sienų tapybą ir ją atspausdinti, negalvojau, kurį konkretų interjerą kūrinys galėtų papuošti. Didžiausias noras buvo, kad atgimusią freską pamatytų kuo daugiau žmonių. Tai, kad jos fragmentas rado vietą MO muziejaus interjere, labai simboliška, neįsivaizduoju geresnės vietos kūriniui, kuris tapatinamas su lietuviško modernaus meno ištakomis“, – teigia Valkininkų freską atkūrusios „Vilniaus galerijos“ vadovas A. Klimas.
MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Sukauptą 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų.
Nuo 2018 metų spalio 18 dienos MO tampa gero laisvalaikio vieta. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.