V. Kandinskis, „Be pavadinimo“ (1923)

Vasilijus Kandinskis (1866 – 1944) – garsus rusų tapytojas, laikomas abstrakčiojo meno pradininku. Jis gimė Maskvoje, studijavo teisės ir ekonomikos mokslus, vėliau dirbo pagal specialybę, dėstytojavo. Tapyti V. Kandinskis pradėjo tik sulaukęs trisdešimties, kai išvyko gyventi į Vokietiją. Tuo metu jį labai žavėjo impresionistų tapyba, ypač Klodo Monė darbai.

Pirmąją savo abstrakčią akvarelę V. Kandinskis sukūrė 1910-aisiais, o metais vėliau kartu su bendraminčiais subūrė „Mėlynojo raitelio“ draugiją, kuriai priklausė žymūs vokiečių ekspresionistai (sakoma, kad pavadinimą nulėmė tapytojo Franco Marko žavėjimasis žirgais ir tai, kad grupės nariai mėgo mėlyną spalvą). 1912 metais V. Kandinskis išleido pirmąjį teorijos traktatą apie abstrakcionizmą, pavadinimu „Dėl meno dvasios“, ir menininko idėjos plačiau pasklido po Europą.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, V. Kandinskis grįžo į Maskvą. Tiesa, tuo metu tai nebuvo avangardo atstovams kurti ir gyventi palanki vieta, todėl dailininkas Rusijoje ilgai neužsibuvo. Netrukus V. Kandinskis išvyko gyventi į Prancūziją, kur praleido visus jam likusius metus.

Nors dailininko tapyboje galima rasti tiek postimpresionizmo, tiek ekspresionizmo įtakos, geriausiai žinoma menininko kūrybos dalis yra abstrakcijos. Žemiau pristatome septynis žymiausius V. Kandinskio darbus, tarp jų – ir didžiausio įvertinimo sulaukusias „Kompozicijas“.

7. „Juodos linijos“, 1913

1910 – 1914 metai – V. Kandinskio kūrybos viršūnė. Paveikslas „Juodos linijos“, nutapytas minėtu laikotarpiu, laikomas vienu pirmųjų abstrakcionizmo pavyzdžių. Juodos linijos čia kerta ryškias spalvų dėmes, taip sukurdamos disonansą ir pasufleruodamos destruktyvumo jausmą. Ne veltui vienas meno kritikas dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą V. Kandinskio darbus yra pavadinęs apokaliptiniais kraštovaizdžiais.

6. „Kompozicija X“, 1939

Muzika visuomet buvo vienas pagrindinių įkvėpimo šaltinių V. Kandinskiui (tapydamas, dailininkas dažnai mėgdavo jos klausytis). Štai kodėl daugelį savo tapybos darbų jis pavadino ir muzikoje vartojamais terminais – improvizacijomis bei kompozicijomis. Paveiksle „Kompozicija X“ dailininkas naudoja juodą foną, kad pabrėžtų ir dar labiau išryškintų šviesiomis spalvomis nutapytas geometrines formas. „Kompozicija X“ – vienas žymiausių vėlyvojo V. Kandinskio kūrybos laikotarpio darbų, kuriais dailininkas siekė kaip įmanoma glaudesnio menininko ir žiūrovo santykio.

5. „Mėlynasis raitelis“, 1903

„Mėlynasis raitelis“ – vienas iš V. Kandinskio darbų, tapytas dar iki abstrakčiosios kūrybos periodo. Jame vaizduojamas per pievą lekiantis žirgas, nešantis mėlynai apsitaisiusį raitelį ir dar vieną sunkiai įžiūrimą, mažesnę figūrą, galbūt, vaiką. Tai – bene garsiausias dailininko ankstyvojo kūrybos periodo darbas. Paveikslo populiarumą didina tai, kad jo pavadinimas sutampa su pradžioje minėto menininkų susivienijimo vardu.

4. „Pirmoji abstrakti akvarelė“, 1910–1913

Šis V. Kandinskio paveikslas daugelio laikomas pirmuoju abstrakčiu kūriniu dailės istorijoje. Be to, tai pirmoji iš išlikusių menininko kompozicijų ir improvizacijų ciklų akvarelė, sietina su „Mėlynojo raitelio“ kūrybos periodu.

3. „Spalvų studija: kvadratai su koncentriniais apskritimais“, 1913

Spalvos – dar vienas V. Kandinskio įkvėpimo šaltinis. Dailininkas manė, kad spalvomis galima perteikti pačias įvairiausias emocijas. Jis nuolat eksperimentavo, ir tai geriausia matyti šiame darbe. Paveiksle pavaizduota dvylika skirtingomis spalvomis ir skirtinguose fonuose nutapytų apskritimų. Čia didžiulį poveikį daro jų kontrastai, galimybė kitaip pamatyti labai panašias figūras.

2. „Ant baltos II“, 1923

Paveikslas „Ant baltos II“ meno kritikų pripažįstamas vienu iš dvidešimto amžiaus tapybos šedevrų. Sakoma, kad balta ir kitos šviesios spalvos bei formos čia reprezentuoja gyvenimą ir jo teikiamas galimybes, o juoda, šiurkščiai skrodžianti paveikslo įstrižaines, primena, kaip greitai visus lūkesčius gali sunaikinti netikėtai užklupusi mirtis.

1. „Kompozicija VI“ 1913

Kūrybos apogėjuje, 1913 metais, nutapytas paveikslas „Kompozicija VI“ yra žymiausias ir sudėtingiausias V. Kandinskio kūrinys. Šiam darbui menininkas sukūrė bent 30 eskizų, tačiau patį paveikslą nutapė ganėtinai greitai – vos per 4 dienas. Kūrinio pagrindas – ovalios formos figūra, kurią kerta netaisyklingas stačiakampis. Aplinkui šį geometrinį darinį skleidžiasi ištisa virtinė spalvų ir figūrų. Kai kurie meno istorikai, interpretuodami jų visumą, įžvelgia keletą biblinių temų: Kristaus prisikėlimą, Paskutinio teismo dieną, Pasaulio tvaną, Edeno sodą.

Parengta pagal Lietuvos ir užsienio spaudą.