Organizatorių nuotr.
516 renginių, 18 renginių erdvių ir 3 tiesioginės transliacijos – tai vos keli skaičiai, apibūdinantys vasario 21 – 24 dienomis vyksiančią jubiliejinę Vilniaus knygų mugę. 20-mečio sulaukusios mugės programa ne tik atliepia aktualiausius visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo klausimus, pristato naujausias knygas, bet ir leidžia pastebėti, kaip keičiamės, apie ką kalbame ir kuo domimės būtent šiandien.
Keičiasi ir temos, ir formos
„Mugė turi savo dvasią, tą ypatingą bendrystės ir smalsumo atmosferą, kurią puikiai pažįsta nuolatiniai lankytojai ir visada vos užsukę į mugę pajuntą užsienio svečiai bei tie, kurie čia apsilanko pirmą kartą. Čia, pirmiausia, yra susitikimo ir atradimų erdvė, tačiau ji yra ir savotiškas visuomenės nuotaikų, nuomonių, domėjimosi krypčių radaras: lyginant mugės programas, labai aiškiai galima matyti, kas žmonėms aktualu, kas įdomiausia, kas labiausiai rūpi ir apie ką daugiausia norima šnekėti. Ir tos temos per dvidešimtmetį tikrai keitėsi“, – sako Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.
Nuolat ieškome naujų formų ir krypčių, todėl šiemet mugės lankytojams pirmą kartą siūlome „Šortų“ programą: pakviesime stebėti trumpas, intensyvias ir aštrias „literatūrines dvikovas“ tarp rašytojų ir kritikų. Šie pokalbiai – kaip šiuolaikinis gyvenimas: greiti, koncentruoti, intriguojantys ir skatinantys susimąstyti.
Šiemet programoje apstu naujų biografijų pristatymų, politinėmis bei geopolitinėmis aktualijomis apipintų susitikimų bei diskusijų. Pristatoma ir nemažai naujų filosofinių knygų, klasikinių veikalų vertimų, taip pat programoje netyla ir praėjusio Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio aidai. Tačiau organizatoriai nepamiršta kasmet pasiūlyti ir naujienų.
„Nuolat ieškome naujų formų ir krypčių, todėl šiemet mugės lankytojams pirmą kartą siūlome „Šortų“ programą: pakviesime stebėti trumpas, intensyvias ir aštrias „literatūrines dvikovas“ tarp rašytojų ir kritikų. Šie pokalbiai – kaip šiuolaikinis gyvenimas: greiti, koncentruoti, intriguojantys ir skatinantys susimąstyti“, – naujieną pristato M. Gembickienė.
Pasak jos, dabar pats laikas įsigilinti į mugės programą, pasižiūrėti, kokios naujos knygos pristatomos, kokie šventiniai susitikimai laukia.
Visą mugės renginių programą jau galima rasti ne tik internete, bet ir išmaniesiems telefonams skirtoje „Litexpo“ programėlėje, kurioje patogu žymėtis renginius, gauti priminimus, susidaryti savo renginių tvarkaraštį.
Knygų šalies svečiai – išskirtinės asmenybės
Kasmet mugės svečių gretas papildo pasaulinio garso vardai, apsilankantys Knygų šalies kūrybinėje studijoje: šiemet legendinių iliustruotojų, dailininkų ir leidėjų sąrašą papildys Katsumi Komagata, Marion Bataille, Paola Vassalli ir kiti.
„Šiemet turėsime progą susipažinti su visame pasaulyje žinomu paveikslėlių knygų kūrėju, iliustruotoju ir leidėju iš Japonijos Katsumi Komagata. Garsių kompanijų grafinius simbolius sukūręs dailininkas, jau daugiau kaip tris dešimtmečius plėtoja ir kitą jam itin svarbią kūrybos sritį – kuria unikalias paveikslėlių knygas, kurias visais pojūčiais gali skaityti ne tik regintieji, bet ir neregiai bei silpnaregiai“, – sako Knygų šalies kūrybinės studijos iniciatorė, knygų dailininkė Sigutė Chlebinskaitė.
Kasmet mugės svečių gretas papildo pasaulinio garso vardai, apsilankantys Knygų šalies kūrybinėje studijoje: šiemet legendinių iliustruotojų, dailininkų ir leidėjų sąrašą papildys Katsumi Komagata, Marion Bataille, Paola Vassali ir kiti.
Visos K. Komagata studijoje „One Stroke“ sukurtos knygos išsiskiria netikėtų faktūrų popieriumi, paveikslėlių išsilankstymo ir judėjimo technikomis, autentiškai kuriamo taktilinio pasakojimo poetiškumu.
Lietuvoje pirmą kartą svečiuosis ir pasaulinė knygos meno žvaigždė – garsi prancūzų grafikė ir erdvinių knygų vaikams kūrėja Marion Bataille. Jos „vizitinė kortelė“ – 2008 metais sukurta unikali abėcėlės knyga su erdvinėmis raidėmis „ABC3D“ – iki šiol perleidžiama įvairiose šalyse. Šiemet Vilniuje dailininkė pristatys kitą savo kūrinį „AOZ“. Tai – kūrybiška lotyniško alfabeto didžiųjų raidžių abėcėlė iš 26 minimalistinių kortelių-transformerių.
Vilniaus knygų mugės lankytojai šiemet turės neeilinę galimybę susitikti ir su Paola Vassali – bene garsiausių pasaulyje iliustravimo meno parodų kuratore ir edukatore iš Italijos, šiemet atvykstančią pristatyti legendinės parodos „Artists and Masterpieces of Illustration – 50 Illustrators Exhibitions 1967–2016“, skirtos Bolonijos vaikų knygų mugės iliustruotojų parodos penkiasdešimtmečiui paminėti.
Savo patirtimi bei žiniomis mugėje rengiamose dirbtuvėse dalinsis iš užsienio atvykstantys menininkai Monika Hanulak, Jakubas Plachý, Zuzana Bramborova, Klára Zahrádkova, Oleksiy’us Chekalas, Mikas Malkovas. Lankytojų lauks ir lietuvių dailininkai, išgarsėję visame pasaulyje: Kęstutis Kasparavičius, Elena Selena, Monika Vaicenavičienė.
Bibliotekų erdvė – naujam santykiui su knyga atrasti
Lankytojų pamilta Bibliotekų erdvė šiemet lankytojams pasiūlys naujus atradimus. Vienas jų – renginys „Susitikimai. Autoriai skaito savo knygas“.
„Praėjusiais metais atsargiai išbandytas ir didelio susidomėjimo sulaukęs renginys įgauna pagreitį. Pokalbiai ir susitikimai su autoriais tikrai nėra naujiena, tačiau šių susitikimų metu visas dėmesys nukreiptas į skaitymą. Autorius 15 minučių nenutrūkstamai skaito pasirinktą ištrauką iš savo knygos. Iki paskutinės minutės niekas nežino, kokią tiksliai ištrauką pasirinks autorius, o susirinkusiems išties smalsu išgirsti, kaip knygos prabyla savo kūrėjų balsais“, – sako Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė.
Pokalbiai ir susitikimai su autoriais tikrai nėra naujiena, tačiau šių susitikimų metu visas dėmesys nukreiptas į skaitymą. Autorius 15 minučių nenutrūkstamai skaito pasirinktą ištrauką iš savo knygos. Iki paskutinės minutės niekas nežino, kokią tiksliai ištrauką pasirinks autorius, o susirinkusiems išties smalsu išgirsti, kaip knygos prabyla savo kūrėjų balsais.
Pasak jos, erdvę pristatanti Lietuvos bibliotekininkų draugija ir bibliotekos iš visos Lietuvos stengiasi, kad per keturias dienas skaitytojai ir mugės lankytojai patirtų, permąstytų ir su džiaugsmu atrastų knygą, savo individualų santykį su ja.
„Šios erdvės sėkmės receptas – atvirumas, nuoširdi edukacija ir kūrybiniai užsiėmimai. Šiemet lankytojus supažindinsime su senųjų knygų spausdinimu ir įrišimu bei jų restauravimo ypatumais, popieriaus gamybos rankomis technologija, knygos istorijos keliu, knygnešių istorija, ekslibrisų ir asmeninių inicialinių raidžių gamyba, senosios spaudos įdomybėmis ir skaitymo džiaugsmu. Nemažai dėmesio šiais metais erdvėje skirta ir terapiniams užsiėmimas susijusiems su knyga, vyks konsultacijos apie sensorinius skaitymus autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, supažindinsime su liečiamomis bei Brailio raštu išleistomis knygomis“, – šių metų naujienas pristato Bibliotekų erdvės koordinatorė Indrė Zalieskienė.
Muzikos salei – jau penkeri
Išskirtine programa, koncertais, pokalbiais ir improvizacijomis šiemet melomanus ir knygų mugės lankytojus jau penktą kartą džiugins Muzikos salė. Čia visa muzika susitiks po vienu stogu, be jokio erdvių skaidymo skirtingiems žanrams.
„Turėjome džiazo ir klasikos alėjas, bandėme rengti skirtingas erdves skirtingai muzikai, o šiemet visi stiliai ir žanrai organiškai gyvens kartu. Šalia galėsite rasti ir repo, ir klasikos, ir populiariosios muzikos atstovus. Pastebėjome, kad tai įdomu ne tik lankytojams, bet ir patiems atlikėjams, nes taip gimsta nemažai kūrybinių inspiracijų, kurios muzikantų bendruomenę lydi visus metus iki kitos Muzikos salės. Norisi kurti betarpiško bendravimo su atlikėjais erdvę, kur susitikimas vyksta ne paskubomis, pavargus po koncerto, bet su tikra kūrybine jėga ir gyvybe“, – jubiliejinės Muzikos salės koncepciją pristato asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė.
Lankytojų keturias dienas lauks rekordinis stendų skaičius – net 75, 25 gyvo garso koncertai, 24 įkvepiantys pokalbiai. Savo muzika dalinsis Golden Parazyth, Ieva Narkutė, Olegas Ditkovskis su Neda, Linas Adomaitis, Rolandas Kazlas, Bjelle, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir kiti.
