Kelmės dvaro rūmai Vilbėno upės pakrantėje. | Nuotrauka iš Kelmės krašto muziejaus archyvo © Fotografas V. Lukonas. Nuotrauka iš Kelmės krašto muziejaus archyvo

Gegužės 17 dieną Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo kultūros centre Šeteniuose (Kėdainių r.) vyko Tarptautinės muziejų dienos minėjimo ir nacionalinio kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos projekto Lietuvos muziejų kelias atidarymas.

Septynerius metus į įvairius renginius ir veiklas visoje Lietuvoje kvietęs bendras muziejų projektas 2019 metais pradeda antrąjį plėtros etapą – nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programą „Tėvynės ieškojimas“ – naujoji programa „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ yra skiriama Lietuvos Respublikos atkūrimo 30-mečiui 2020 metais pažymėti.

Pernai užbaigtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas penkerių metų „Lietuvos muziejų kelio“ ciklas kryptingai apžvelgė temas, vedusias valstybingumo link. Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamas projektas per septynerius metus sulaukė daugiau nei pusės milijono lankytojų visoje šalyje vykusiuose muziejų renginiuose, todėl 2018 metais programos uždarymo konferencijoje Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo nuspręsta vykdyti naują trejų metų programą, dėmesį sutelkiant į Lietuvos kultūrinius kraštovaizdžius.

Grįžimas prie gamtos ir žmogaus vienovės, vietovės dvasios, istorijos atskleidimas, poetų, dailininkų, rašytojų, fotografų ir kitų menininkų įprasmintų vietų iškėlimas yra Lietuvos tapatybę leidžiantys suvokti reiškiniai ir objektai, apie kuriuos šiandien ypač aktualu kalbėti.

Lietuvos muziejų asociacijos pirmininko Raimundo Balzos teigimu, „naująją Lietuvos muziejų kelio programą įkvėpė Nobelio premijos laureatas ir Lietuvos garbės pilietis Czesławas Miłoszas – vienas didžiųjų XX a. rašytojų, ypač giliai ir tauriai išreiškęs Tėvynės ieškojimą, savo kūryba pasauliui apibūdinęs Lietuvos kraštovaizdžius ir jo niekad nepalikusias gimtojo krašto dvasias. Neatsitiktinai šiųmetis projektas prasideda Šeteniuose Cz. Miłoszo gimtinėje prie Nevėžio“.

Šių metų temos „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ renginiais siekiama įvardyti ir aktualizuoti Lietuvos upių, upelių, ežerų, tvenkinių, šaltinių, Baltijos jūros, marių ir kitų vandens telkinių kultūrinę atmintį. Kultūros ir gamtos paveldą puoselėjančios  Lietuvos institucijos aktualizuos etninius pasakojimus, profesionaliojoje meno kūryboje esančius literatūros, dailės, muzikos, kino, scenos meno vaizdinius, atskleis įvairias istorijos detales, kvies susitikti prie vandens telkinių ar net jais keliauti.

Net 60 muziejų iš visos Lietuvos kviečia lankytojus į 120 renginių, kuriuos pristatys per ateinančius keturis šiltojo metų sezono mėnesius. 2020 metais bus plėtojama Lietuvos kraštovaizdžio kalnų ir kalvų, o 2021 metais – parkų ir sodų tema.

Išlaikant susiformavusias tradicijas, „Lietuvos muziejų kelias“ nusities per visus etnografinius regionus: prasidėjęs Aukštaitijoje (birželio 18–30 d.), jis suks į Žemaitiją (liepos 1–21 d.), Mažąją Lietuvą (liepos 22–rugpjūčio 1 d.), Sūduvą (rugpjūčio 12–rugsėjo 1 d.) ir Pasaulinę turizmo dieną, rugsėjo 27-ąją, baigsis Dzūkijoje.

Išsamią „Lietuvos muziejų kelio“ programą rasite puslapyje www.muziejukelias.lt.