Klaipėdietis viduriniosios kartos menininkas R. Klimavičius parodoje „Pasmerkti būti laimingais“ eksponuoja per dvidešimt iki šiol visuomenei nepristatytų kūrinių.
Parodos pavadinimas sufleruoja, kad joje bus analizuojama laimės tema. Pasak filosofo Arvydo Piepaliaus, „mes užprogramuoti taip, kad tikėtume, jog laimė yra kažkas, ko reikia siekti. <…> Ar laimė yra tik fikcija, eilinis romantiškas žmogaus prasimanymas, siekiant pagražinti žiauriai nejaukią tikrovę ir pasaulyje nėra nieko, išskyrus gamtos dėsnius, profaniškąją racionalybę ir nuogą priežastingumą? Tikrai yra taip manančių. Bet dauguma mūsų sutiks su maksima, kad žmogus sukurtas laimei, kaip paukštis skrydžiui. Kiekvienas mūsų jaučia ypatingą žmogaus paskirtį ir atsakomybę – būti laimingam, ir visi mes pagal savo jėgas bandom šį siekį realizuoti savo gyvenimu“.
O kas yra laimė menininkui? Parodos autoriaus R. Klimavičiaus teigimu, jam laimė – sąlygos laisvai ir be rūpesčių kurti: kuomet yra tam tinkamos patalpos, puikus apšvietimas ir neribojamas kiekis dažų. Būtent tokias dvi vasaras menininkas išgyveno, kai kūrė parodoje eksponuojamus darbus Tiltų gatvėje Klaipėdoje ir LDS kūrybos namuose Palangoje. „Kas gali turėti tokias sąlygas kurti ir nebūti laimingas?! Tiltų gatvėje šeimininkai man atidavė visai vasarai patalpą, kad įsirengčiau studiją. Kai dirbi ir eksponuoji darbus prie pat gatvės, sulauki daugybės lankytojų ir pirkėjų. Tai idealios sąlygos dailininkui! Taip visada turėtų būti. O kitą vasarą buvau Palangos kūrybos namuose. Ten patalpos darbui – tobulos: šviesios, didelė erdvė. Ir darbas visai kitas. Viskas kitaip – kiti formatai, kitos galimybės“, – pasakojo menininkas.
Produktyvaus, vos ne kasmet parodas rengiančio R. Klimavičiaus kūrybai būdingos sakralumo paieškos. Šie tyrimai atsispindi ir parodoje „Pasmerkti būti laimingais“. Kiekvienam kūriniui parinkęs citatą iš Šv. Rašto, menininkas tokiu būdu akcentuoja kontrastą tarp vaizdo ir minties bei įtraukia žiūrovą į tam tikrą žaidimą. „Nes viskas yra žaidimas. Bažnyčioje taip pat vyksta savotiškas spektaklis: kunigai tarsi aktoriai, apsirengę sceniniais kostiumais, pasitelkiama muzika, vaidyba, scenografija. Vyksta šventas aktas. Bet mes visi nuodėmingi – netgi kunigai nusideda. Ir mano darbuose – nuodėmių atspindžiai, o tomis citatomis aš nei gąsdinu, nei mokau, nei moralizuoju – tarsi bandau tas nuodėmes išrišti…“ – argumentuoja savo pasirinkimą menininkas.
Pasak dailėtyrininko Algio Uždavinio, „R. Klimavičius akcentuoja vyrišką pradą, kuriam būdingas monumentalumas ir gaivališka jėga. Nepaisant iracionalių nuostatų, kompozicijų struktūra visada yra logiškai pateisinta, nors kalbėti turėtume veikiau apie sapnų logiką, o ne apie mokslinį priežasties ir pasekmės ryšį. Paradoksaliai žaisdami įvairiais simboliniais elementais, menininkas ieško gilesnių tikrovės sąsajų, tačiau visada atsižvelgia į estetiškai motyvuotą visumą“.
Romas Klimavičius gimė 1954 m. Klaipėdoje. 1979 m. baigė grafikos studijas tuomečiame Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar – Lietuvos dailės akademija). Parodose dalyvauja nuo 1979 m. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Kuria grafikos, tapybos, scenografijos, skulptūros darbus, yra surengęs keliasdešimt personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.
Paroda veiks iki 2019 m. rugsėjo 1 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).
Daugiau šią savaitę šalies miestuose vykstančių parodų rasite „Vilniaus galerijos“ sudaromame parodų kalendoriuje.