V. Mazūras, „Raganius“, 1965 | Organizatorių nuotr.
Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, 17 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaroma paroda „XS/studentų lėlių teatrai“, skiriama tarptautinės lėlininkų sąjungos UNIMA (Union Internationale de la Marionnette) 90-mečiui.
Parodos kuratorius lėlininkas Rimas Driežis primena, kad būtent lėlininkų sąjunga UNIMA – seniausia tarptautinė teatro organizacija; jos įsteigimas lėmė, kad lėlių teatras, kaip scenos menas, įgavo profesionalios kūrybos statusą, į savo veiklos ratą įtraukė visus lėlių teatro pasireiškimus, tarp jų – studentų lėlių teatrus.
B.Lukošius, J. Surkevičius, Bibliotekinio technikumo lėlių teatras, „Eglė žalčių karalienė“, 1957 | Organizatorių nuotr.
„Nuo XVI a. Lietuvos aukštosiose mokyklose veikia studentų kuriami teatrai: „akademiniai“, steigiami rektoratų iniciatyva ar „eksperimentiniai“, juos inicijuoja studentai. Nors aukštųjų mokyklų trupės nėra profesionalios, kai kurie spektakliai peržengia mėgėjiškumo ribas, patenka į mūsų profesionalaus teatro istoriją, laukia ir didesnio dėmesio, ir atidesnių tyrinėjimų“, – sako R. Driežis.
Paroda „XS/studentų lėlių teatrai“ pristato plačią Lietuvos studentų teatrų panoramą. Tai – 1921–1933 m. Vilniaus universitete veikęs teatras „Szopka akademicka“, Šiaulių mokytojų seminarijos lėlių (~1929) ir šešėlių (~1946) teatrai, Vilniaus bibliotekiniame technikume 1956–1957 m. kūręs lėlių teatras, garsusis Lietuvos valstybinės konservatorijos (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) „Šėpos“ teatras (1988–1991). Didelis dėmesys skiriamas Vilniaus dailės instituto lėlių teatrui, veikusiam 1947–1952(?) m., ir šio instituto studentų, pirmo kurso tapytojų Irmos Balakauskaitės ir Vytauto Pakalnio 1989 m. įkurtam teatrui „Ū“. Per penkerius studijų metus teatras „Ū“ sukūrė tris spektaklius, su vienu – „Vienišo vyro sapnai, skirti Valentinai“, dalyvavo festivaliuose Lietuvoje, Baltijos šalių lėlių teatrų festivalyje Lenkijoje. Šiandien I. Balakauskaitė – žinoma dailininkė, apdovanota Lietuvos dailininkų sąjungos Auksiniu ženkleliu, sako, kad teatras „Ū“ buvo ne tik smagaus pakvailiojimo, bet ir prasmingos veiklos etapas.
Dail. Vega Vaičiūnaitė, Vytautas Landsbergis, „Šėpos“ teatras, 1988–1991 | Organizatorių nuotr.
Ekspozicijoje pristatomas 2012 m. Klaipėdos universitete įkurtas, dabar jau savarankiškai veikiantis lėlių teatras „Trupė 459“, kiti studentų kolektyvai. Įdomu pažvelgti į studentų kursinius, diplominius darbus – scenografiją, „įsiliejusią“ į profesionalaus teatro spektaklius. Tarp tokių kūrinių – Vitalijaus Mazūro „Molio Motiejukas“, „Kum-kum-kum“, „Raganius“, „Piešėjas burtininkas“ ar Julijos Skuratovos „Juodoji višta“. Seniausius laikus primins iš XVI a. atklydęs Slibinas Baziliskas, šiandien tebegyvuojantis kaip Vilniaus universiteto „FIDI drakonas“.
Paroda „XS/studentų lėlių teatrai“ – jau penktoji šiais metais LTMKM kartu su Vilniaus teatru „Lėlė“ parengta ekspozicija. Ji užbaigia 2019 m. parodų ciklą, per kurį jau apžvelgtas lėlių dalyvavimas kine, kaukių teatre, dramaturgijoje, dailėje.
Ekspozicija veiks iki 2020 m. vasario 15 d.
