Iš Naikupės apžvalgos bokštelio atsiverianti panorama | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas
„Vilniaus galerija“ kviečia sugrįžti į gamtą ir šį kartą patyrinėti dažnai pamirštamą Lietuvos kampelį – Rusnę. Nemuno deltos apsuptyje galima rasti du pėsčiųjų takus, kuriuos įvairiai jungiant ir derinant, galima nukeliauti net 30 km. Na, o tiems, kurie norėtų pasivaikščioti kiek trumpesniu maršrutu, galima pasirinkti tik tam tikrą atkarpą, svarbiausia – atsipalaiduoti ir mėgautis nuostabaus grožio vaizdais, kurių tikrai apstu – nuo laukinės gamtos iki pasislėpusių architektūrinių siurprizų.
Rusnės ir jos apylinkių gamta | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas
Trumpa Rusnės istorija
Pasakojimą apie šiuos maršrutus tikriausiai reikėtų pradėti nuo trumpos istorijos apie pačią Rusnę. Tai – vienintelis Lietuvoje saloje įsikūręs miestelis, kurį supa Atmatos ir Skirvytės upės. Apie Rusnę pirmiausiai galima sužinoti iš kryžiuočių istorijos archyvų. Teigiama, kad ordino magistras leido klaipėdiečiams naudotis Rusnės gamta – saloje ganyti gyvulius, kirsti mišką. XV a. čia įsikūrė ne tik pirmoji bažnyčia, bet ir smuklė, o po dar šimto metų – mokykla. Rusnės „aukso amžiumi“, ko gero, būtų galima vadinti XIX a., kuomet suklestėjo medienos prekyba – rąstai būdavo plukdomi į Klaipėdą, tad saloje buvo sielių sutvirtinimo, perrišimo vieta.
Deja, 1873 metais Rusnės reikšmė ėmė mažėti – iškasus Karaliaus Vilhelmo kanalą, kuris jungė Klaipėdos uostą ir Miniją, prekybininkams pavyko aplenkti Kuršių marias (kelias per Ventės ragą buvo itin nuostolingas – čia vyraujančios vandens srovės ir audros suardydavo prekes). Netekę svarbaus pragyvenimo šaltinio, Rusnės gyventojai daugiau dėmesio skyrė žvejybai, o dar vėliau miestelis išgarsėjo kaip poilsio vieta.
Trumpasis ir ilgasis maršrutai
Besilankantiems Rusnėje ir jos apylinkėse, rekomenduojama išbandyti trumpąjį ir ilgąjį pėsčiųjų maršrutus. Trumpojo ilgis – 16 km, o ilgojo – 23 km. Maršrutus galima išbandyti ir juos sujungiant – tuomet maršrutai pailgėja iki maždaug 30 km, galima pamatyti daugiau vaizdingų punktų. Keliaujantiems su šeima, galima pasirinkti ir trumpesnius kelius, aplankant mažiau objektų, tačiau pasimėgaujant puikia gamta ir pabūnant gryname ore. „Vilniaus galerija“ rekomenduoja keletą objektų, kurių nevertėtų praleisti nusprendus pasivaikščioti minėtais takais.
Rusnės ir jos apylinkių gamta | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas
Rusnės ir jos apylinkių gamta | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas
Rusnės ir jos apylinkių gamta | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas
Rusnės evangelikų-liuteronų bažnyčia
Nesvarbu, kurį maršrutą ar jų derinį pasirinksite, viena stotelių bus Rusnės evangelikų-liuteronų bažnyčia bei šalia esanti „Didvyrių giraitė“. Joje stovi ir Pirmojo pasaulinio karo aukoms atminti skirtas paminklas. Teigiama, kad jo išlaidos buvo padengtos iš parapijiečių aukų. Šalia bažnyčios galima pamatyti ir Anckerių šeimai skirtą paminklą. Jie buvo ne tik medienos pirkliai, bet ir svarbūs visuomenės veikėjai, šelpė po potvynio bėdoje atsidūrusius gyventojus. (Trumpasis/ilgasis maršrutai)
Rusnės evangelikų-liuteronų bažnyčia | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas
Mahatma Gandžio ir Hermano Kallenbacho skulptūra
Nė karto nesilankiusiųjų Rusnėje laukia ir dar viena staigmena. Prieš penkeris metus čia pastatyta Mahatma Gandžiui ir šiame miestelyje gimusiam jo draugui žydui architektui Hermanui Kallenbachui skirta skulptūra. Litvakas H. Kallenbachas, vaikystę praleidęs Rusnėje, su M. Gandžiu susipažino Pietų Afrikoje. Nuo tada jie tapo bičiuliais, o H. Kallenbachas, dirbęs architektu, pradėjo remti M. Gandį finansiškai, palaikė ir jo taikias protesto akcijas. (Trumpasis/ilgasis maršrutai)
Mahatma Gandžio ir Hermano Kallenbacho skulptūra | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas
Skirvytėlės kaimas
Keliaujant pažintiniais takais verta atkreipti dėmesį ir į kitus pastatus – čia išlikusi senoji medinė architektūra, senosios sodybos. Puikus to pavyzdys – Skirvytėlės kaimas, kuris yra respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Čia galima rasti 20 sodybų. Teigiama, kad šiame kaime gyventojai pradėjo kurtis XVI a., statydamiesi vienkiemius, ilgainiui sujungtus bendra gatve. Sodybos savo atstumais, pastatų gausa ir jų didumu smarkiai skiriasi viena nuo kitos – tai priklausė nuo čia įsikūrusių žvejų ekonominės padėties. Deja, 1888 m. potvynis sunaikino daugybę senųjų pastatų, tad ilgainiui iškilo naujesnės statybos namų. Praėję etnografinį Skirvytėlės kaimą, lankytojai gali pereiti virš Pakalnės upės besidriekiančiu mediniu kabančiu tiltu, žaismingai pramintu „beždžionių tiltu“. (Trumpasis/ilgasis maršrutai)
Gražiausios apylinkių panoramos
Kitas svarbus objektas – Uostadvario švyturys, sujungtas su švyturio sargo gyvenamuoju namu. Šiandien, nors ir nebenaudojamas savo pirminei užduočiai, švyturys puikiai pasitarnauja kaip apžvalgos bokštas, iš kurio atsiveria vaizdinga apylinkių panorama. Tiesa, netoli Uostadvario švyturio įrengtas ir paukščiams stebėti skirtas apžvalgos bokštelis. Jis pastatytas kiek nuošalesnėje vietoje, tad nusprendę jį aplankyti greičiausiai pasimėgaus ramybe, Kuršių marių vaizdais, o gal ir pamatys keletą paukščių rūšių. (Ilgasis maršrutas)
„Beždžionių tiltas“ | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas
Skirvytėlės etnografinis kaimas | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas
Senasis Vorusnės kaimas | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas
Rusnės ir jos apylinkių gamta | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas
Gamta
Keliauti po Rusnę itin patiks ir visiems gamtos mylėtojams. Daugybė apylinkėse ir saloje esančių vandens telkinių nulėmė, kad čia itin daug migruojančių ir perinčių drėgnų vietų paukščių. Saloje galima pamatyti ančių, žąsų, jūrinių erelių, gulbių giesmininkių. Rusnę pralenkia ir įvairios šikšnosparnių bei drugių rūšys, na o einant pėsčiųjų taku galima išvysti ir gyvačių, būrius stirnų, bebrų apgraužtus medžius. Pasiekus Uostadvario kaimelį, lankytojai ras žemiausią Lietuvos vietą. (Ilgasis maršrutas)
Daugiau nuotraukų:
