Tad, minint 90-ąsias J. Marcinkevičiaus gimimo metines, Vilnius pagerbė „tautos dainiaus“ vardą pelniusį poetą vardo įamžinimu.
Viena iš poeto dukrų, Jurga Marcinkevičiūtė, kartu su Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininke Birute Jonuškaite Augustiniene prieš kelis mėnesius pasirašiusi prašymą dėl poeto vardo suteikimo skverui ar gatvei, prisipažino, kad panašios iniciatyvos nebuvo artimųjų mintyse – jie nei planavo, nei svajojo apie galimą jo įamžinimo būdą ar vietą. Bet už tėvo kūrybinės gildijos, priminusios jo reikšmę ne tik Vilniui (2002-aisiais poetas paskelbtas Vilniaus garbės piliečiu), bet ir Lietuvai, dėmesį šeima liko dėkinga.
„Vilnius tėtei davė viską. Universitetą, draugus, mylimąją, įkvėpimą kurti ir kūrybos vaisius. Vilnius buvo jo namai ir jo meilė. Tą meilę ir pagarbą mūsų miestui jis paliko ir savo vaikams, anūkams, proanūkėms. Tikiuosi, kad ir savo kūrybos skaitytojams. Manyčiau, kad ir tėtė Vilniui kažkiek atsidėkojo savo kūryba. Spręsti Vilniui, – prieš priimant Tarybos sprendimą sakė J. Marcinkevičiūtė. – Jei atminimas bus įamžintas, mes būsime dėkingi Vilniui ir jį kuriantiems profesionalams. Jei ne – vis tiek tėtė liks kartu su Vilniumi ir vilniečiais. Ačiū visiems, kuriantiems, globojantiems, puoselėjantiems mūsų Miestą.“
Vilniaus miesto taryboje šiandien skambėjo ir dar vieno didžio poeto vardas – pagaliau formaliai įteisintas Adomo Mickevičiaus skvero senamiestyje pavadinimas. Nors taip vadintas nuo pat paminklo poetui pastatymo 1984-aisiais, skveras nebuvo šiuo vardu įregistruotas Registrų centre.