Pranešimo spaudai nuotr.

„Prancūzijos Frankas Sinatra“ – taip buvo vadinamas legendinis armėnų kilmės prancūzų šansonjė, kompozitorius, aktorius Šarlis Aznavūras (Charles Aznavour), savo muzika užkariavęs pasaulio širdis.

Praėjus porai metų po atlikėjo mirties ilgametis šeimos draugas Marcas di Domenico sukūrė dokumentinį filmą „Šarlis Aznavūras“ („Le regard de Charles“, 2019), atskleidžiantį mažai kam žinomą dainininko talentą – Editos Piaf padovanota kamera nufilmuotą savo gyvenimą ir keliones. Kartu su Š. Aznavūro sūnumi Misha kurtas filmas Lietuvos kino teatruose pasirodys nuo rugpjūčio 14 d.

Aistra filmuoti

Jaunąjį atlikėją, dainuojantį Paryžiaus naktiniuose klubuose ir kabaretuose atrado žymioji Edita Piaf, 1948 m. pasikvietusi jį apšildyti pasirodymus ture po Šiaurės Ameriką. Tais pačiais metais savo mokiniui ji įteikė filmavimo kamerą, kurios Šarlis nebepaleido iš rankų. Užgimstanti ir išblėstanti meilė, vaikų pirmieji žingsniai ar įžymūs bičiuliai  – kelionės po įvairius pasaulio kampelius – nuo išnaršytos Afrikos iki Makau ir Niujorko dangoraižių,– viskas užfiksuota Š. Aznavūro kamera, tapusia jo antromis akimis. Atlikėjas sukaupė didelį archyvą, kurio niekam nerodė, o kaip prisipažįsta filme, retai kada prie jo sugrįždavo ir pats. 2017 m. jį parodė M. di Domenico, kuris nuo 1990-ųjų artimai draugavo su Šarlio sūnumi Misha tačiau artimiau su atlikėju susibičuliavo rengiant apie jį laidą Prancūzijos televizijai.

„Tris metus kiekvieną dieną leisdavome kartu. Tai buvo pradžia mūsų gražios draugystės – kaip filme „Kasablanka“, – „The Sidney Morning Herald“ apie Šarlį pasakojo režisierius. Tai jis prieš mirtį patikėjo savo archyvą Marcui, kuris drauge su Misha, naudodamiesi videomedžiaga ir dainininko užrašais bei atsiminimais, atskleidė dar niekam nematytą Šarlio Aznavūro gyvenimo pusę, o dainininko mintis įgarsino žymus prancūzų aktorius Romain Duris.

Legenda tapęs atlikėjas

Šarlis Aznavūras (tikr. Shahnouras Varinagas Aznavourianas) – gimė dainininko ir aktorės šeimoje, kurie emigravo į Prancūziją bėgdami nuo armėnų genocido Turkijoje. Pradėjęs savo karjerą dar paauglystėje, atlikėjas dainavo iki pat savo mirties. Sulaukęs 94-erių paskutinį savo koncertą surengė Otavoje, Kanadoje. „Mes, armėnai, ilgai gyvenime. Aš sulauksiu šimto metų, o dirbsiu iki 90-ies“, – „The New York Times“ sakė atlikėjas. Per 80 metų trukusią dainininko karjerą Š.Aznavūras surengė koncertus 90-yje pasaulio šalių – nuo JAV iki Japonijos – bei pardavė daugiau nei 180 mln. įrašų prancūzų, armėnų, anglų, vokiečių, italų, ispanų ir jidiš kalbomis. Iš viso išleido 300 albumų ir parašė daugiau nei tūkstantį dainų, tarp kurių melodijos sukurtos Editai Piaf ir buvusiai mylimajai Laizai Minnelli. „Carnegie Hall“ 1960-aisiais jį išgirdęs Bobas Dylanas „Rolling Stone“ žurnalui teigė, kad Aznavūras „nunešė jam stogą“.

Save „dainuojančiu aktoriumi“ laikęs atlikėjas suvaidino daugiau nei 70-yje filmų. 1997-aisiais jam įteiktas garbės „Cezario“ apdovanojimas. Iki šiol žymiausias jo vaidmuo – pianistas Šarlis François Truffaut filme „Nušauk pianistą“ („Tirez sur le pianiste“, 1960), kurį režisierius parašė būtent Š.Aznavūrui. Būtent šis, didelio pasisekimo sulaukęs filmas, jam padėjo paspartinti dainininko karjerą užsienio šalyse. Jo sukurtos žymiausios dainos „She“, „La Bohème“, „Hier encore“ ir kt. suskambėjo daugiau nei 100-ame filmų. Jas vėl galėsite išgirsti ir filme „Šarlis Aznavūras” nuo rugpjūčio 14 dienos – Lietuvos kino teatruose.