Puslapio unsplash.com nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka džiaugiasi išskirtine galimybe muzikos gerbėjus pakviesti į garsaus Lietuvos muzikologo, rašytojo, muzikos švietėjo, puikaus renginių vedėjo Viktoro Gerulaičio šešių paskaitų ciklą, skirtą Liudwikui van Beethovenui. 2020-ieji – jubiliejiniai L. van Beethoveno metai. Sukako 250 metų nuo jo gimimo.

Genialumo anatomija – klausimas, kurį įminti bando kūrybos psichologai, pedagogai, filosofai, patys menininkai. Galima analizuoti ir intuityviai – klausantis genialaus kūrinio, tačiau galima ir lankantis ekstravagantiško dėstytojo, muzikologo erudito prof. Viktoro Gerulaičio paskaitose.

Paskaitų cikle populiarus radijo ir televizijos laidų bei koncertų vedėjas klausytojams žada atskleisti nelengvų išgyvenimų kupiną L. van Beethoveno asmenybės ir kūrybos kelią, iliustruodamas jį vaizdingomis istorijomis, netikėtomis įžvalgomis, mažai žinomais faktais.

Visi susidomėjusieji kviečiami į šešių paskaitų ciklą Nacionalinėje bibliotekoje. O kol kas – paties muzikologo paskaitų apie L. van Beethoveną ir jo kūrybą pristatymas.

Spalio 28 d. „Beethoveno gyvenimas“. Tatai buvo keistas ir nevykęs gyvenimas. Tai buvo netikęs (kam?) gyvenimo būdas. Tai buvo nepriklausomo individo ir menininko, esančio aukščiau (žemiau?) visuomenės, gyvenimas. Gal todėl – nevalyvas. Jame, deja (ar, ačiū Aukščiausiajam) didelį vaidmenį suvaidino Likimas. Pasmerktumas būti vienam. Gyventi be to, ko jis labiausiai troško – meilės ir šeimos. Nors, sakoma, jis buvo apsėstas meilės. Be to, kas muzikantui duota „iš viršaus“, – girdėjimo. Kodėl tokioms kančioms Apvaizda pasirinko būtent jį – muzikos genijų? Nežinau. Žinau, kad tas gyvenimas buvo mažų mažiausiai – dvilypas. Kone visi amžininkai teigia: grubus elgesys ir geros akys…

Lapkričio 12 d. „Beethoveno pamoka“. Beethovenas ne tik savo menu, bet ir visa kūryba ir gyvenimu paskelbė epochą, kuriai savo asmenybės įtvirtinimas tapo meninės būties norma. Epochą, kuri buvo Renesanso tendencijų plėtojimo (t. y. vystymo) nauja pakopa. Savo dvasios pasaulį Beethovenas išreiškė iki tol neregėtai kategoriškai. Kūrybos procesą grindė visiškai naujais pamatais, neturinčiais akivaizdaus prototipo visoje ligtolinėje istorijoje.

Už jo nugaros iškyla tik Leonardas ir Michelangelas, Düreris ir Lutheris, Shakespeare‘as ir Machiavellis. Į ką iš savo kūrybos Himalajų žvelgia jis pats? Į Brahmsą ir Wagnerį, Debussy ir Stravinskį, Messiaeną ir Šostakovičių.

Gruodžio 17 d. „Beethovenas ir romantizmas“. Romantikams Beethovenas buvo Dievas. Kaip ir Shakespeare‘as. Dar Goethe. Beethoveno muzika padarė milžinišką įtaką visiems romantizmo kompozitoriams. Be išimties. Nuo Schuberto iki Wagnerio. Beje, jeigu šiandien, būdami Vienoje ir šiaip Austrijoje, muzikalioj kompanijoj pavadinsite Beethoveną klasicistu, būsite mažų mažiausiai nesuprasti. Austrams jis – pats tikriausias romantikas! Kodėl?

2021 m. sausio 21 d. „Beethoveno simfoninė kūryba“. Milijonai žino Penktosios simfonijos „likimo“ motyvą ir Devintosios „džiaugsmo“ temą. Abi jos simbolizuoja Beethoveno muzikos esminį kontrastą: nepalenkiamą pasipriešinimą ir visuotinį džiūgavimą. Tarp jų – beethoveniškų aistrų okeanas. Riaumoja arba medituoja. Didysis vandenynas. Nors, greičiau – Atlanto vandenyno gelmių rūstybė ir taiki pakrančių žydrynė. Žinoma, visi ir visokie vaizdiniai – menki ir juokingi, žodžiai – taip pat. Beethoveno Trečioji – Penktoji – Devintoji yra Europos simfoninės minties etapai. Jie atveria visos europinės muzikos novatoriškus ieškojimus ir atradimus. Beje, ar neįdomu, kodėl jo amžininkai ir vyresnieji kolegos Haydnas parašė 104, Mozartas – per 50 simfonijų, o Beethovenas tik 9…

Vasario 18 d. „Beethoveno kvartetai ir sonatos“. Styginių kvartetai pradeda tikrąjį jau subrendusio Beethoveno kūrybos kelią, jie yra ir paskutiniai jo kūriniai… Amžininkai jų visiškai nesuprato. O tai nuostabiausios pasaulyje muzikos gelmės. Jis kūrė juos pasinėręs į savo lemties problemas. Jų muzika užburia, stulbina, sukrečia. Beethovenas lieka nepralenktas kvartetinės muzikos meistras ir po 200 metų…

Beethovenas buvo geriausias savo laiko pianistas ir neprilygstamas improvizatorius. Ir jei ne kurtumas… Jo sonatos fortepijonui – tikra jo kūrybos enciklopedija. Nuo pirmųjų, dar paskirtų J. Haydnui iki paskutinės, kur skamba… bugi vugi. Netikite?

Kovo 18 d. „Beethovenas ir Hegelis“ (Formos dialektika). Nors abu žymūs vokiečiai ir dar gimę tais pačiais metais, jie niekada nesusitiko ir nepažinojo vienas kito. Ir nesidomėjo vienas kitu. Dar daugiau – Hegelis nepažinojo Beethoveno kūrybos, o jei ir būtų išgirdęs – ne tik nesuprastų, bet gal dar ir pasipiktintų. Kodėl? Beethovenas nesusigaudytų nei „Natūrfilosofijoj“, nei „Dvasios fenomenologijoj“. Ir vis dėlto vieno muzika ir kito filosofija – kaip reta kultūros pasaulyje – artimos. Dar daugiau – jos vieno ir to paties mąstymo bei kūrybos metodo pusės. Kaip tai įmanoma?

Būtina išankstinė registracija ›

SVARBU. Laikantis saugumo reikalavimų žiūrovų skaičius ribojamas. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į renginį neįleidžiami. Dalyviams privaloma dėvėti apsaugines veido priemones. Atsiprašome už nepatogumus.