Spektaklis, sukurtas Olandijoje dirbančio lenkų choreografo Krzysztofo Pastoro (premjera Vilniuje – 1998 m. lapkričio 20 d.), remiasi žinomomis Shakespeare’o komedijos intrigomis. Librete jos smulkmeniškai narpliojamos, o tuo tarpu balete perteikiamos „teatro teatre“ principu: ruošiamasi sutuoktuvėms, o būsimieji jaunavedžiai Ipolitos sapne susitapatina su painiuose meilės labirintuose dėl neatidaus Pako atsidūrusiais nesusipratimų komedijos personažais.
Dailininko Adomo Jacovskio scenovaizdis aiškiai pabrėžia sąlyginės “teatro teatre” realybės principus – veiksmas vyksta tuščioje scenoje, kurios fone – statiškas antikinės šventyklos portikas, tarytum pradėta montuoti spektaklio dekoracija. Sapno paveiksle įsižiebia nuostabus žvaigždžių ornamentas, šventykla pakyla į viršų ir virsta savarankiška scena scenoje: atsiskleidus jos uždangai, matosi pabrėžtinai butaforiška miško panorama ir užsnūdusios Ipolitos bei tarp medžių kybančio Amūro marionetinės figūros (jos, beje, spektaklio eigoje net juda). Scenovaizdis bene tiksliausiai atskleidžia viso veikalo idėją. K. Pastoro choreografija muzikali, o dviejų veiksmo vietų supriešinimas ir sutapatinimas rodo rimtesnes dramaturgines choreografo ambicijas.
Šiame spektaklyje šoka Eglė Špokaitė-Ipolita/Titanija ir Mindaugas Baužys-Tesėjas/Oberonas; jų duetas išsiskiria nuotaikingu muzikalumu, šokėjai vaizdžiai perteikia jausmingos, kiek impresionistinės, akvareliškos K. Pastoro choreografijos faktūras. Tuos pačius vaidmenis atlieka Asta Bazevičiūtė ir Aurimas Paulauskas, Fėją šoka Irina Tsymbal, Miki Hamanaka.
Daugiau šios ir kitų knygų ištraukų rasite čia.