Jonas Čeponis, „Po skėčiais“ | Pranešimo spaudai nuotr.  

Karantinas nestabdo 2020 m. gruodžio 11 d. planuojamo LXV Vilniaus aukciono, tačiau tikrai padiktavo jo turinį: šįkart meno gerbėjai galės džiaugtis puikia kolekcija, kuri stebins ne sensacijomis, o meno kūrinių ir vertybių įvairove bei mėgstamais ir išskirtiniais autoriais.

„Meno rinkoje pastaruoju metu jaučiamas pagyvėjimas ir bene labiausiai įtikinamas to paaiškinimas – žmonės dabar daugiau laiko praleidžia namuose, tad atidžiau apsižiūrėjo, kokie meno kūriniai puošia jų namus. Juk paveikslai – tarsi šeimos nariai, jų poveikis gali būti labai stiprus. Reikia atidžiai žiūrėti, kad tas poveikis būtų įkraunantis, terapinis, džiuginantis. Tad nemažai žmonių namuose daro meno kūrinių revizijas ir tai yra sveikintina“, – sako Vilniaus aukciono vadovė, dailėtyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė, pridurdama, kad namuose esančių kūrinių peržiūra turėtų būti nuolatinis procesas.

Atsižvelgiant į meno rinkos tendencijas, susiformavo ir gana stipri LXV Vilniaus aukciono vertybių kolekcija. Ji suskirstyta į 9 temas, o iš viso ją sudaro 160 lotų, tarp kurių – tapybos ir grafikos kūriniai, skulptūros, knygos, keramikos kūriniai ir kitos kolekcinės vertybės.

Pirmosios dvi šio aukciono rubrikos „In focus“ skirtos ne autoriams, o reiškiniams. Gražus sutapimas, kad moterims lyderėms formuojant šalies valdžią, ir aukcione atkreiptas dėmesys į moterų kūrybą: vienoje šių rubrikų siūlomos beveik trys dešimtys išskirtinių darbų, kuriuos sukūrė garbingą Pasaulio Tautų Teisuolės vardą pelniusi tapytoja Elena Holcmanienė (Helene Czapski-Holzman, 1891–1968), Antano Žmuidzinavičiaus, Petro Kalpoko, Adomo Galdiko, Jono Šileikos ir kitų žinomų dailininkų mokinė Adelė Peldavičiūtė-Montvydienė (1907–1967), Sofija Romerienė (Zofia Römer, 1885–1972), Veronika Šleivytė (1906–1998), dvi profesoriaus Antano Gudaičio mokinės – Rima Jankauskaitė-Miknevičienė ir Ieva Naginskaitė (1921–2012), kurios krikštatėvis, beje, buvo pats Jonas Basanavičius ir kt.

Kitoje rubrikoje „In focus“ dėmesys sutelktas į scenografiją, o iš visų kūrinių labiausiai išsiskiria gana didelio formato žymaus lietuvių scenografo, tapytojo Liudo Truikio (1904–1987) „Dž. Verdžio operos „Traviata“ uvertiūros eskizas“ (1981–1984). Yra žinoma, kad ilgą laiką kurtas kūrinys „gimė“ tuo metu, kai dailininkas kūrė scenografiją operos spektakliams Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Kolekcijos rubrikos „Lietuvos dailė“ ir „Išeivijos dailė“ tiesiog konkuruoja tarpusavyje aukštai vertinamų autorių vardais, tokiais kaip Kazys Šimonis (1887–1978), Adomas Galdikas (1893–1969), Jonas Mackevičius (1872–1954), A. Žmuidzinavičius (1876–1966), Igoris Piekuras (1935–2006), Antanas Martinaitis (1939–1986), Jonas Čeponis (1926–2003), Jūratis Zalensas (1952–2015), Algirdas Petrulis (1915–2010), Aloyzas Stasiulevičius, Pranas Gailius (1928–2015), Pranas Domšaitis (1880–1965), Vytautas Kasiulis (1918–1995), Povilas Puzinas (1907–1967), Silvestras Džiaukštas, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Kęstutis Zapkus ir kt.

Šiose rubrikose patyrusių meno žinovų laukia atradimai. Vienas tokių rubrikoje „Lietuvos dailė“: tai – dailininko K. Šimonio paveikslas „Amžinas žydas“ (XX a. 3 d-metis), nutapytas ankstyvajame kūrybos etape. O rubrikoje „Išeivijos dailė“ meno mylėtojų dėmesį  tikrai atkreips ypatingas dailininko K. Zapkaus kūrinys „Kelionė į Veneciją“ (2003–2004), nutapytas tarsi topografinis žemėlapis. Jis, beje, yra brangiausiai įvertintas LXV Vilniaus aukciono kūrinys, kurio pradinė kaina siekia 9,8 tūkst. eurų.

Kęstutis Zapkus, „Kelionė į Veneciją“ 

Truikys, uvertiūra „Traviatai“ | Pranešimo spaudai nuotr. 

Panašių atradimų meno mylėtojai ras ir kitose rubrikose. Pavyzdžiui, besižavintieji siurrealizmu ir jo „tėvu“ Salvador Dali (1904–1989) ras ne tik jo kūrinių rubrikoje „Kitų šalių dailė“, bet ir jo atspindžių rubrikoje „Lietuvos grafika“. Čia lietuvišku siurrealizmu užburs grafiko Vytauto Kalinausko (1929–2001) iliustracijos Johann Wolfgang von Goethe poemai „Faustas“ arba grafikos juvelyru vadinamo Mariaus Liugailos (1953 –2013) kūriniai, tarp kurių – ir „Savadoro Dali laivas“ (1995).

Rubrikoje „Lietuvos keramika ir skulptūra“ šįkart varžysis polichromuotos lietuvių liaudies medinės skulptūros, Kauno kombinato „Dailė“ kūrėjų Leokadijos Belvertaitės-Žygelienės (1904–1992) ir Leono Striogos keramikos kūriniai, taip pat – Valdemaro Manomaičio (1912–2000) sukurtos dekoratyvinės vazos, išskirtiniai Rimutės Kriukelytės (1950–2005) bareljefai, sukurti apie 1985 m. Visagino atominės elektrinės užsakymu darbuotojų vaikų darželiui „Gintarėlis“ ir kt. kūriniai.

Nemažų varžytuvių šįkart tikimasi ir rubrikoje „Knygos“, į kurią atkeliavo tokie raritetiniai leidiniai kaip bendrame konvoliute su leidiniu „Octavianus Cacheranus“ esantis iš Ispanijos kilusio poeto, tapusio artimu Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1520–1572) teisės patarėju, Petro Roizijaus (apie 1505–1571) veikalas „Decisiones…“. Dedikuotu laišku valdovui Žygimantui Augustui prasidedantis leidinys laikomas pirmuoju teisės veikalu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: jame analizuojami juridiniai klausimai, taip pat etines, religines problemos. Šis leidinys pirmą kartą išleistas 1563 m. Krokuvoje, perleistas 1570 m. Frankfurte prie Maino, 1572 m. Venecijoje, 1588 m. Lione. LXV Vilniaus aukcione – Venecijoje išleistas knygos leidimas. Prieš dvejus metus analogišką vertybę buvo galima išvysti Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengtoje parodoje. Atkeliavęs į Vilniaus aukciono rinkinį būtent dabar, šis lotas gražiai atliepia ir šiais metais minimą Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Žygimanto Augusto gimimo 500 metų jubiliejų.

Kazys Šimonis, „Amžinas žydas“ | Pranešimo spaudai nuotr. 

Toje pačioje rubrikoje knygų kolekcionierių laukia ir 1587 m. išleista prancūzų poeto Scaevola Sammarthanus (1536–1623) sukurta panegirika Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Henrikui Valua (1551–1589), taip pat – Juozo Zavadskio spaustuvėje spausdinti 24 Vilniaus labdarybės draugijos mėnraščio, leisto 1820–1824 m., numeriai, ypatingai retas Mažojoje Lietuvoje gyvenusio Kristijono Endrikio Mertikaičio (~1775–1856) giesmių rinkinys, 1869 m. Vilniuje kirilicos atmaina – graždanka – atspausdintas ir išleistas Lenkijos vyskupo, bibliofilo Marcin Białobrzeski (apie 1522–1586) pamokslas „Išguldymai šventų evangelijų“, kurį, kaip žinoma, rusų valdžiai reikalaujant sakyti pamokslus tik iš vadovėlio, užsakė išversti vyskupas Motiejus Valančius ir kt.

LXV VILNIAUS AUKCIONO DATOS

Ekspozicija: lapkričio 20 – gruodžio 11 galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius). Darbo laikas: I-V: nuo 10 iki 18.30 val., VI: 12-16 val.
Aukcionas: gruodžio 11 d. 18 val. galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius) ir nuotoliniu būdu interneto puslapyje www.menorinka.lt
Katalogo peržiūra ir registracija aukcionui: www.menorinka.lt