Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė. | Pranešimo spaudai nuotr.

Karaimų kalba priklauso tiurkų kalbų šiaurės vakarų (kipčiakų) grupei. Ji įrašyta į UNESCO nykstančių kalbų sąrašą.  Gyva karaimų kalba – vienas didžiausių šiandienos Lietuvos karaimų bendruomenės turtų. Net jei ja šiuo metu tebekalba vos 30 žmonių, gyvenančių Lietuvoje, Lietuvos karaimų bendruomenė įvairiomis priemonėmis siekia skleisti žinias apie savo kalbą ir skatina jos mokytis.

Naujausias Lietuvos karaimų kultūros bendrijos projektas siūlo karaimų kalbos mokytis dainuojant – keturių tradicinių Lietuvos karaimų dainų, pirmą kartą aranžuotų instrumentų ansambliui, galima klausytis, dainuoti, mokytis melodijos ir žodžių, įprastau ir karaoke būdu. Tai „Kybyn“ (Kybynas), „Utrulamach“ (Sutikimas), „Širiń ėľ“ (Mielieji žmonės), „Ijisi baraśkiniń“ (Penktadienio kvapai). Jas galima rasti Lietuvos karaimų bendruomenės tinklapyje.

„Nepaprastai džiaugiuosi, kad moku karaimų kalbą ir karaimiškų dainų. Dėkoju savo Tėvams, kurie drąsiai vartojo šią kalbą namie ir taip man ją perdavė. Dabar, kai jau nebėra ko bijoti, ji atsidūrė ant išnykimo ribos… Gal bent skambančiomis dainomis bus įmanoma ją kiek pastiprinti“, – sako Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė, pastebėdama: –  „Kartu tai puiki įžanga ruošiantis 2022-aisiais pažymėti Lietuvos karaimų metus“.

Projekto partneriai – Vilniaus folkloro ansamblio „Nalšia“ muzikantai Audronė Vakarinienė (vadovė, balsas, smuikas), Rimantas Dulkė (balsas, armonika), Jonas Kuklys (balsas, basetlė), Asta Pereckienė (balsas), Miglė Ivaškevičienė (balsas, smuikas) ir pianistas Rytas Lingė. „Nalšios“ vizija ir misija – gaivinti gęstančių tradicijų palikimą – paskatino ansamblį atsiliepti ir bendradarbiauti projekte.

„Nalšios“ ansamblis tradicinę kultūrą puoselėja jau daugiau kaip 35 metus, kartu nuolat pildo savo repertuarą naujomis melodijomis, net ir kitų tautų dainomis: gretina rusų, gruzinų, tarptautinio repertuaro dainas, ieško dainų plitimo kelių bei sąsajų. „Nalšia“ yra parengusi kelias miesto romansų programas. Ansamblis drąsiai priėmė karaimų kalbos tarimo iššūkį ir puikiai atliko karaimiškas dainas. Pasak A. Vakarinienės, mirštančios tradicijos – tikra kultūrinė netektis, nesvarbu kokios tautos kultūros dalimi jos būtų.

Dainas aranžavo A. Vakarinienė ir R. Lingė. Kelias melodijas solo dainavo karaimai Konstantinas Lavrinovičius ir K. Firkavičiūtė, o vieną – ansamblio vadovė A. Vakarinienė.