Virtuali paroda „Nesusitaikę“.
Šiandien, Kovo 11-ąją, Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią parodą „Nesusitaikę“. Paroda lankytojams buvo atidaryta praėjusiais metais, minint atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmetį, tačiau netrukus paskelbtas visuotinis karantinas parodą įkalino. Dabar suskaitmeninta paroda prieinama visiems ir bet kuriuo metu.
Paroda „Nesusitaikę“ – tai pasakojimas apie lietuvių, sovietmečiu nepaklususių Maskvos diktatui, pasipriešinimą, laisvėjimą ir laisvę. Paroda sudaryta chronologiniu principu, iš trijų dalių, o jos temos apima laikotarpį nuo XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki pat 1993 metų rugpjūčio, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos dalinys.
Virtualiai keliaudamas po parodą lankytojas gali susipažinti su visu jos turiniu, kuris atsiskleidžia per daugiau kaip 30 interaktyvių taškų su vaizdine ir tekstine informacija.
Pirmoji parodos dalis pristato pasipriešinimo sovietinei okupacijai apraiškas. Viena iš jų – Lietuvos trispalvės kėlimas, už šį veiksmą anuomet grėsė nuo 7-erių iki 25-erių metų kalėjimo. Parodoje eksponuojama viena iš vėliavų, kuri buvo iškelta 1966 metais Kaune. Pasipriešinimo išraiškų buvo ir daugiau: per visą okupacijos laikotarpį tai šen, tai ten pasirodydavo mažų, bet visuomenės istorinės atminties gyvybingumą liudijančių akcijų – SSRS politiką kritikuojančių užrašų, viešo „Tautiškos giesmės“ giedojimo, istorinių asmenybių pagerbimo mitingų ir panašiai.
Antroje parodos dalyje, pavadintoje „Laisvėjimas“, pristatoma 1987 metais prasidėjusi Lietuvos Atgimimo istorija, kai per šalį nuvilnijo manifestacijos už politinių kalinių išlaisvinimą ir krašto ekologiją, sudundėjo „Roko maršas“ ir sugriaudėjo Persitvarkymo Sąjūdžio organizuoti masiniai mitingai, lydėję į valstybingumo atkūrimą – Kovo 11-ąją.
Trečioje parodos dalyje „Laisvė“ pasakojama apie pirmus skausmingus ir sunkius, tačiau kartu ir džiugius valstybės pagrindų kūrimo žingsnius, kol buvo pasiekta visiška nepriklausomybė, kai 1993 metų rugpjūtį iš Lietuvos pasitraukė paskutinis sovietų armijos dalinys.
Didelę dalį eksponatų specialiai šiai parodai paskolino privatūs asmenys. Parodą papildo muzikos grupės „Antis“ įkūrėjo Algirdo Kaušpėdo, Kovo 11-osios Akto signataro Justo Vinco Paleckio, slapta Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką padėjusios leisti vienuolės Elenos Šuliauskaitės ir kitų asmenų daiktai, taip pat muziejuje saugomi Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio, sovietiniam režimui besipriešinusio ir lageriuose kalėjusio kunigo Alfonso Svarinsko, politinio kalinio, Kovo 11-osios Akto signataro Balio Gajausko asmeniniai dokumentai, daiktai ir fotografų Mariaus Baranausko, Zino Kazėno nuotraukos.
Virtualią parodą papildo informaciniai tekstai, garso įrašai, filmuotos kronikos, taip pat pokalbiai su pirmosios atkurtos Lietuvos Vyriausybės nariais ir to meto įvykių liudininkais: kunigu Juliumi Sasnausku, Laisvės lygos lyderiu Antanu Terlecku, dainininku Algirdu Kaušpėdu, generolu Arvydu Pociumi ir kitais.
Virtualiai pasivaikščioti po parodą galima čia.
