Šiuo metu visuomenei jau prieinami trys iš jų – apie naująją Kauno autobusų stotį, rekonstruotą Nidos prieplauką ir Vilkaviškio autobusų stotį. Ketvirtasis filmas apie „Senatorių pasažą“ rekonstruotuose Vainių rūmuose Vilniuje, šiuo metu baigiamas montuoti ir bus pristatytas balandžio pradžioje.
Filmus sukūrusios Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė sako, kad objektų pasirinkimas nulemtas rezonanso profesinėje bendruomenėje, visuomenės dėmesio ir pergalių įvairiuose konkursuose ir rinkimuose. „Tikrai negalima teigti, kad tai vieninteliai geriausi nauji pastatai per pastaruosius porą metų“ sako R. Leitanaitė, „tačiau jie visi bene vienbalsiai vertinami teigiamai, o tai šiais laikais reta“. Nidos prieplauka 2020 metais pripažinta geriausiu rekreacinės paskirties statiniu Lietuvoje, o taip pat kartu su „Senatorių pasažu“ ir Vilkaviškio autobusų stotimi pateko tarp penkių Lietuvos architektūros konkurso „Žvilgsnis į save“ nugalėtojų, o Vilkaviškio stotis kartu su kitais keturiais objektais nuo Lietuvos buvo nominuota Europos architektūros – Mies van de Rohe prizo 2020 konkursui.
Projekto „Architektūra iš arti“ idėja išsivystė iš senos Architektų sąjungos Senjorų klubo tradicijos – prisikalbinus pastato architektą, kartu aplankyti naujausias architektūros realizacijas. „Pernai ši tradicija, deja, vos nenutrūko – tiek dėl susibūrimų ribojimo, tiek ir dėl visai suprantamo vyresnio amžiaus žmonių nenoro rizikuoti sveikata pandemijos metu“ sako Marius Dirgėla, Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius ir projekto vadovas, „todėl sumanėme padėti – Kultūros Tarybai finansavus, atsirado galimybė ne tik saugiai surengti ekskursijas jau ne vien Vilniuje, bet ir Nidoje, Kaune ir Vilkaviškyje, jas nufilmuoti, parengti interviu su projektų architektais ir visa tai pateikti trumpų ir dinamiškų filmų formatu“.
Filmų scenarijaus bendraautorė, interviu su architektais kūrėja Rūta Leitanaitė: „Tikimės, kad šie jau sukurti ir 2021 metais numatyti filmai bei ekskursijos padės paskatinti visuomenės norą domėtis naująja Lietuvos architektūra – tuo, ką geriausio paliksime ateinančioms kartoms. Jau dabar akivaizdu, kad dėmesys krypsta į visuomenei matomus, naudingus ir prieinamus pastatus, liudijančius jautrų jų autorių ryšį su istorine ir gamtine aplinka, urbanistiniu ir socialiniu kontekstu; ir kartu tokius, kurie ne vien nepriekaištingai atlieka savo funkciją, bet ir estetiškai pakylėja juos supančią aplinką. Tai ne vien Lietuvos, bet visos Europos tendencija“.