Keliaudami po Ukrainą, būtinai aplankykite Lvovą, labiau nei Kijevą ar Odesą primenantį Krokuvą, Vilnių ar kitus Europos miestus. Kultūriškai ir istoriškai Lietuvai itin artimas Lvovas (UNESCO pasaulio paveldo sąrašo nr: 865) tikrai turi, ką pasiūlyti – nuo architektūros paminklų, istorinių pastatų iki nebrangių, bet aukšto lygio kultūrinių renginių.
Norint geriau pajausti Lvovo atmosferą, būtina pradėti nuo miesto istorijos, glaudžiai susijusios ir su Vilniumi bei Lietuva apskritai. Lvovo ir Vilniaus raidos panašumų sąrašas ganėtinai ilgas: abu miestai buvo kultūrinai, dvasiniai ir amatų centrai, abu turėjo Magderburgo savivaldos teises, abu buvo multikultūriški – juose gyvenimo didžiulės žydų, lenkų, vokiečių bendruomenės, o įvairios prekės iš Lvovo keliaudavo į Vilnių. Kalbant apie pačias valstybes, artimiausi ryšiai Lietuvą ir Ukrainą siejo, kai abi tautos priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o paskui – ir Abiejų Tautų Respublikai. Kai ši buvo padalyta, Lvovas atiteko Austrijos imperijai, kas, ko gero, ir lėmė, kad miestas tapo artimesnis europietiškajai, o ne rusiškajai kultūrai.
Ilgainiui Lvovas tapo Galicijos ir Lodomerijos karalystės sostine. Dėl turėtos (tam tikru lygmeniu) autonomijos, mieste kūrėsi nacionaliniai judėjimai, buvo gyvos švietimo, valstybingumo ir tautos kūrimo idėjos. Po Pirmojo pasaulinio karo miestas tapo Vakarų Ukrainos liaudies respublikos sostine (Vakarų sostine miestas tebevadinamas ir šiandien). Nors pasaulinių karų metu Ukraina, kaip ir daugelis rytų valstybių, kentė susirėmimus, plėšimus ir gyventojų trėmimus, Lvovo senamiestį ir didžiąją dalį pastatų išsaugoti pavyko, tad mieste vis dar galima pasigrožėti tiek bažnyčiomis, tiek siauromis gatvelėmis ar istoriniais paminklais, kurių čia apstu.
Apie Lvovo ir Ukrainos istoriją pasakoja ir pati miesto architektūra – čia ryški Europos architektūros stilių įvairovė, susipina gotika, barokas, renesansas. Pasivaikščiojus po miestą galima pastebėti ne tik ukrainietiškos, bet ir lenkiškos, vokiškos, armėniškos, žydų kultūros pėdsakus. Tikriausiai dėl to Lvovas vietinių ir turistų vadinamas „Mažąja Viena“ ar „Mažuoju Paryžiumi“, taip pat Ukrainos kultūros sostine. Pastarasis pavadinimas Lvovui itin tinka – kasmet čia surengiama virš 50 įvairiausių meno, muzikos, maisto ir kultūros festivalių, galima aplankyti virš 50 muziejų ir teatrų. Tiesa, kone žymiausias kultūros objektas Lvove – Operos ir baleto teatras, kuriame rengiami itin aukšto lygio meniniai pasirodymai.
Jei neįsigijote bilietų ar tiesiog neturite daug laiko, nenusiminkite – verta pamatyti ne tik pasirodymus, bet ir žvilgtelėti į patį pastatą, dažnai laikomą vienu gražiausių operos teatrų Europoje. Konkursas, nulėmęs operos teatro architektą, buvo paskelbtas dar 1895 metais, juo tapo lenkas Zygmuntas Gorgolewskis. Pastarasis komisiją nustebino, pasiūlęs operos teatrą pastatyti pačiame miesto centre, kuris jau anuomet buvo gausiai apstatytas. Užbaigtas XIX amžiaus pabaigoje, Lvovo Operos ir baleto teatras iškart tapo kultūriniu centru. Nemažiau nei išorė, įspūdingas ir Operos teatro interjeras – čia galima išvysti paveikslų, skulptūrų, aukso ir marmuro motyvų. Šis pastatas ukrainiečiams toks svarbus, kad yra pavaizduotas 20 grivinų kupiūroje.
Ne ką mažiau ypatingas yra kitas Lvovo objektas – Armėnų katedra. Bažnyčioje būtina apsilankyti visiems, kurie nori geriau pažinti miesto multikultūriškąją dalį ir susipažinti su armėniškuoju palikimu. Manoma, kad armėnai į Ukrainą pradėjo keltis dar X-XI amžiuose, jiems buvo leista ne tik kurtis į bendruomenes, bet ir išpažinti savo tikėjimą. Armėnai greitai tapo svarbia šalies ekonomikos dalimi, buvo ypač gabūs įvairiems amatams ir prekybai.
Ilgainiui Lvove, kuriame apsigyveno nemaža armėnų dalis, išdygo armėnų kvartalas, o jame XIV amžiuje – žymioji Armėnų bažnyčia. Sakoma, kad maldos namai buvo pastatyti pagal vienos Armėnijos bažnyčių pavyzdį – Ani katedrą. Visgi labiausiai stebina katedros interjeras, kuriame vyrauja ryškios spalvos, galima išvysti įspūdingai išmargintas sienas, mozaikas.
Dar vienas Lvovo objektas, kurį būtina aplankyti kiekvienam lietuviui – Bernardinų bažnyčia. Kodėl ji svarbi Lietuvai, galima suprasti vos žvilgtelėjus į bažnyčios frontoną – šalia Lenkijos erelio puikuojasi ir Lietuvos vytis. Sakoma, kad bažnyčia XVII amžiuje pradėta statyti renesanso stiliumi, tačiau mirus pirmajam architektui, Lenkijos karaliaus paliepimu, statybą perėmė švedų architektas Ambrosius Prykhylny, kuriam buvo nurodyta pastatą padaryti didingesnį ir puošnesnį. Būtent todėl čia susipynę keli architektūros stiliai. Bernardinų bažnyčia itin gražiai atrodo vakare ir naktį, kuomet yra apšviesta įvairiaspalvėmis šviesomis.
Jei tęsiant pasivaikščiojimą po Lvovą, apsilankysite viršutinėje miesto dalyje, verta sustoti ir apžiūrėti Šv. Jurgio katedrą bei jos kaiminystėje įsitaisiusią Olgos ir Elžbietos bažnyčią. Šv. Jurgio katedra – baroko ir rokoko stilių pavyzdys, įkvėpta tiek vakarietiškos kultūros, tiek tradicinio, ukrainietiško stiliaus. Užsukus į vidų galima pasigrožėti daugybe ikonografijos kūrinių.
Na, o grįžtant į miesto centrą, nevalia praleisti Dominikonų bažnyčios, statytos ir perstatytos net kelis kartus. Sakoma, kad pirmoji, dar medinė bažnyčia Dominikonų maldos namų vietoje stovėjo jau XIII amžiuje, tačiau beveik po šimtmečio buvo sudeginta. Kiek vėliau čia išdygo gotikos stiliaus bažnyčia, su kuria ilgainiui taip pat teko atsisveikinti, mat bažnyčios lubos ėmė eižėti. Galiausiai, pradėta statyti dabartinė Dominikonų bažnyčia, ši kartą – baroko stiliumi. Būtent tokią ją galima išvysti ir šiandien.
Paskutinis objektas, kurį siūlome aplankyti, glaudžiai susijęs su skaudžia pastarųjų metų Ukrainos realybe – karu su Rusija. Bene arčiausiai šio konflikto dvasią Lvove galima pajusti Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje (Įgulos arba Garnizono bažnyčia). Čia nuolat laikomos mišios už kariaujančius, žuvusius, rengiamos įvairios ekspozicijos (pvz., vaikų piešinių apie karo neramumus), galima išvysti karinių vėliavų, etc.
Apžiūrėjus šiuos objektus verta tiesiog paklaidžioti Lvovo centre, pasivaišinti tradiciniais ukrainietiškais patiekalais, pasiklausyti gyvos muzikos miesto baruose… Na, o baigti Lvovo tyrinėjimus galima Turgaus aikštėje. Tai – centrinė ir didžiausia senamiesčio aikštė, kurioje stove Rotušės bokštas. Iš jo atsiveria nuostabi Lvovo panorama.
Daugiau įrašų apie UNESCO pasaulio paveldo sąrašui priklausančius objektus rasite čia. Žemiau – visas fotoreportažas iš Lvovo.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.
Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!
Ačiū!
Jūs sėkmingai prisijungėte prie naujienlaiškių prenumeratos.
