Liverpulis – jūrinės prekybos miestas (sąrašo nr. 1150) į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtrauktas 2004 m. Miestas buvo įvertintas dėl čia esančių reikšmingų komercinių bei viešųjų pastatų visumos, atspindinčios XVIII-XIX a. vykusią vieno pagrindinių pasaulio prekybos centrų, plėtrą. Liverpulis taip pat buvo vienas pirmųjų miestų, pradėjusių modernių dokų technologijų, transporto sistemų vystymą.
2012 m. Liverpulis jau buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo objektų pavojuje sąrašą, kilus susirūpinimui dėl siūlomo „Liverpool Waters“ projekto plėtros, numatančios transformuoti šiaurines miesto prieplaukas. Jau tuomet UNESCO komitetas teigė, kad numatomos konstrukcijos pakenks objektų autentiškumui ir vientisumui. Šių metų birželį pasirodžiusi ataskaita pabrėžė ir naujojo Evertono stadiono projekto keliamas problemas.
Sprendimas išbraukti Liverpulį iš Pasaulio paveldo sąrašo sukėlė daugybę diskusijų. Daug dėmesio žiniasklaidoje šiuo metu skiriama klausimui, ar verta išlaikyti miesto istorinį autentiškumą, jei tai tariamai stabdo miesto progresą ir dinamiškumą. Svarstoma, ir ar tikrai Liverpulyje priimti sprendimai negalėjo būti labiau orientuoti į miesto paveldo apsaugą, atsižvelgiant į naujų pastatų išdėstymą, medžiagas ir t.t. Tokia situacija yra ištikusi tik du Pasaulio paveldo sąrašo objektus: Dresdeno Elbės slėnį ir Omane esantį draustinį.
Kodėl šis įvykis svarbus? Be jokios abejonės, UNESCO statusas kiekvienam objektui suteikia žinomumo ir yra prestižo klausimas, susijęs su turistų srautais, investicijomis ir įvairiais projektais. Vis dėlto, tokie miestai kaip Liverpulis, lankytojų pritraukia ir dėl daugybės kitų priežasčių, turistams dažnai net nežinant, kad miestas įrašytas į garbingą sąrašą. Manoma, kad Liverpulio atveju didžiausia problema kils dėl tolimesnių galimybių išsaugoti istorinį ir architektūrinį paveldą, nebelikus UNESCO nustatytų ribų ir tarptautinių susitarimų bei bendradarbiavimo. Ar toks sprendimas nuties kelią lengvabūdiškam miesto vystymui ir paveldo nykimui – parodys tolimesni miesto raidos sprendimai.
UNESCO yra Jungtinių Tautų agentūra. Nors gali susidaryti įspūdis, kad ji rūpinasi tik kultūriniu ar gamtiniu paveldu, iš tiesų UNESCO dirba ir ties švietimo bei mokslo vystymu, tarptautiniu bendradarbiavimu. Nors UNESCO įkurta dar 1945 metais, pirmieji objektai į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti tik 1978-aisiais. Šią idėją paskatino ketinimas Egipte pastatyti Asuano užtvanką, taip sukeliant pavojų ypatingos istorinės ir kultūrinės vertės Abu Simbelio šventykloms. Šis sprendimas kone iškart paveikė pasaulio bendruomenę – tai buvo ženklas susivienyti ir pradėti šventyklų išsaugojimui būtiną kampaniją.
Įvykis parodė, jog yra objektų rūpinčių ne tik nacionaliniu, bet ir pasauliniu lygiu, o juos išsaugoti reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas. Taip 1972 metų lapkričio 16 dieną Paryžiuje priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, kuri atsakinga už visuotinės reikšmės kultūros ir gamtos paveldo apibrėžimą bei jo saugojimą.
Šiandien į UNESCO paveldo sąrašą įtraukta daugiau nei 1000 objektų, kurie skirstomi į tris kategorijas: gamtinę, kultūrinę arba mišrią.
Daugiau apie UNESCO Pasaulio pavedo sąrašą skaitykite čia.
Straipsnis parengtas pagal užsienio spaudą.