Nica | unsplash.com nuotr.
Pasibaigė 44-oji UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija, kurios rezultatas – gerokai prasiplėtęs prestižinis Pasaulio paveldo sąrašas. Į jį įtraukti net 34 nauji objektai, iš kurių 29 priklauso kultūrinei, o 5 – gamtinei kategorijai.
UNESCO Pasaulio paveldo komitetas šią vasarą svarstė ne tik 2021 m. pasiūlytas nominacijas, bet ir peržvelgė 2020 m. sąrašą, kurio svarstymas dėl pasaulinės pandemijos buvo atidėtas. Tai ir lėmė tokį didelį naujų objektų skaičių.
Tarp naujai įtrauktų objektų – Korduano švyturys (Prancūzija), Nicos miestas (Prancūzija), Paduvos XIV a. freskos (Italija), Dholavira – buvęs Harapos civilizacijos miestas (Indija), Ramappos šventykla (Indija), Bolonijos portikai (Italija), Uramanato kultūrinis kraštovaizdis (Iranas), Trans-Irano geležinkelis (Iranas), architekto Jože Plečnik projektai Liublianoje (Slovėnija), Džiomon laikotarpio vietovės Šiaurės Japonijoje (Japonija) ir daugybė kitų objektų. Visą naujai įtrauktų objektų sąrašą galite rasti čia.
Tiesa, šios sesijos metu netrūko ir kitų svarbių sprendimų. Kone daugiausiai dėmesio sulaukė itin drastiškas sprendimas Liverpulį šbraukti iš Pasaulio paveldo sąrašo. Toks žingsnis buvo žengtas dėl nykstančio objekto autentiškumo, susijusio su miesto plėtra ir urbanistiniais sprendimais. Sesijos metu buvo įvertinti ir teigiami pokyčiai: vienas Pasaulio paveldo sąrašo objektų – Salongos nacionalinis parkas (Kongo Demokratinė Respublika)– atsižvelgė į UNESCO anksčiau išsakytas pastabas ir ženkliai pagerino objekto išsaugojimui būtinas sąlygas. Objektas nebelaikomas „esančiu pavojuje“, tad nebėra grėsmės, kad parką greitu metu ištiks Liverpulio likimas.
Liverpulis | unsplash.com nuotr.
Pasipildžiusiame UNESCO paveldo sąraše puikuojasi 1154 objektai, o nauja sesija ir vėl vyks kitų metų vasarą, Kazanėje.
Trumpai apie UNESCO Paveldo sąrašą:
UNESCO yra Jungtinių Tautų agentūra. Nors gali susidaryti įspūdis, kad ji rūpinasi tik kultūriniu ar gamtiniu paveldu, iš tiesų UNESCO dirba ir ties švietimo bei mokslo vystymu, tarptautiniu bendradarbiavimu.
Nors UNESCO įkurta dar 1945 metais, pirmieji objektai į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti tik 1978-aisiais. Šią idėją paskatino ketinimas Egipte pastatyti Asuano užtvanką, taip sukeliant pavojų ypatingos istorinės ir kultūrinės vertės Abu Simbelio šventykloms. Šis sprendimas kone iškart paveikė pasaulio bendruomenę – tai buvo ženklas susivienyti ir pradėti šventyklų išsaugojimui būtiną kampaniją. Įvykis parodė, jog yra objektų rūpinčių ne tik nacionaliniu, bet ir pasauliniu lygiu, o juos išsaugoti reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas. Taip 1972 metų lapkričio 16 dieną Paryžiuje priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, kuri atsakinga už visuotinės reikšmės kultūros ir gamtos paveldo apibrėžimą bei jo saugojimą.
