Kadras iš filmo.

Žiūrovai, ypač jaunesni, dažniausiai nusistatę prieš juodai baltas kino juostas, o nemaža dalis apskritai žiūri tik neseniai kino ekranuose pasirodžiusius filmus. Mokykloje aš irgi vengdavau „visokių senienų“ ir abejoju, ar kas būtų mane sudominęs kokiu nors Čarlio Čaplino (kurio filmų, pamenu, mano klasėje buvo matęs vos vienas mokinys) kūriniu. Tačiau laikui bėgant daug kartų įsitikinau, kad ir seni (net labai seni!) filmai gali būti ne ką mažiau aktualūs ir šiuolaikiniam žiūrovui. Šįkart noriu parekomenduoti vieną tokių filmų – būtent Č. Čaplino (1889-1977) „Didįjį diktatorių“.

Visiems žinoma, kad Čaplinas yra laikomas nebyliojo kino legenda, tačiau jis kūrė ir garsinius filmus. 1940 metais pasirodęs „Didysis diktatorius“ buvo pirmasis žymiojo JAV režisieriaus ir aktoriaus kūrinys, kuriame Čaplinas pagaliau prabilo žiūrovams. Ir dar kaip prabilo! Filmo pabaigoje įterptas monologas laikomas vienu ryškiausių kino istorijoje ir šiandien lygiai taip pat stipriai veikia žiūrovus (galiu paliudyti, kad klausydamas jo ir pats nubraukiau ašarą!). Galima tik įsivaizduoti, kokį didelį įspūdį kino juostoje skambanti kalba apie taiką, gėrį ir lygybę turėjo daryti 1940 metais, vykstant Antrajam pasauliniam karui. Juk „Didysis diktatorius“ pajuokia ne ką kitą, o tuo metu Europoje siautėjusį Adolfą Hitlerį.

Filme Čaplinas įkūnija jo prototipą – Tomėnijos valdovą Adenoidą Hinkelį, taip pat beatodairiškai žaidžiantį su pasauliu. Visiems tai buvo tokia lengvai atpažįstama Hitlerio parodija, kad Trečiojo reicho fiureris, pamatęs filmą, paskelbė Čapliną Vokietijos ir savo asmeniniu priešu. Filmas kaipmat buvo uždraustas visose nacių okupuotose šalyse, tačiau kartais vis tiek prasprūsdavo į uždraustas teritorijas. Štai viename Balkanų kariniame kino teatre pasipriešinimo grupė sukeitė kino juostas – komiškos operos ritė buvo pakeista „Didžiojo diktatoriaus“ juosta. Supratę, kas įvyko, keli kariai pradėjo šaudyti į ekraną.

Paties Čaplino gyvenimas taip pat panašus į kino filmą. Garsiojo aktoriaus tėtis mirė nuo alkoholizmo, motina atsidūrė beprotnamyje, tad jau nuo mažų dienų Čaplinas turėjo kovoti už save. Išgarsėjęs jis irgi nerado ramybės – jį nuolat lydėjo pikti išpuoliai spaudoje, kaltinimai amoralumu, su politinėmis pažiūromis susiję įtarinėjimai arba su asmeniniais santykiais siejami skandalai (Čaplinas keturis kartus vedė, turėjo 11 vaikų, paskutinė jo žmona buvo 36 metais jaunesnė, o paskutinysis sūnus aktoriui gimė, kai šis jau buvo įkopęs į aštuntąją dešimtį).

Pabaigoje galima pasakyti taip: „Didysis diktatorius“, deja, aktualus ir mūsų dienomis, turbūt bus aktualus visada. Todėl jį pamatyti verta ne vien tam, kad prajuokintų, bet ir primintų mums apie amžinąsias vertybes.

„Gerų filmų sąrašas“ – lietuvių kalbos mokytojo 11-12 kl. mokiniams ir visiems vyresnio amžiaus žiūrovams sudarytas dėmesio vertų kino juostų rinkinys, kurį sudaro 100 vaidybinių ir 25 dokumentiniai filmai. Sąrašą galite rasti puslapyje www.lietuviukalbosmokytojas.lt.  

Nuo šiol PATREON platformoje (spauskite čia) galite prisidėti prie lietuvių kalbos mokytojo vykdomų projektų (filmų ir knygų rekomendacijų, mokytojo dienoraščio, tinklalaidės apie švietimą ir kt.). Prisijungę ne tik padėsite šviesti visuomenę, bet ir rasite įdomaus turinio sau!