Ką skaitome šią vasarą?
Ne paslaptis – vasaros mėnesiais turime daugiau laisvo laiko, tad ir knygas atsiverčiame dažniau. Pastaraisiais metais Lietuvos skaitytojus pasiekė daugybė įdomių šalies ir užsienio rašytojų kūrinių, puikus laikas ir (iš naujo) atrasti jau klasika tapusias knygas. Įpusėjant rugpjūčiui, rekomenduojame keletą leidinių, kurie galbūt įkvėps į vasaros perskaitytų knygų sąrašą įtraukti dar vieną kūrinį.
Visus žemiau išvardintus kūrinius galima įsigyti elektroninėje parduotuvėje 2di.lt ir 2di pardavimo vietose.
Olgos Tokarczuk kūryba
Olga Nawoja Tokarczuk – lenkų rašytoja, intelektualė ir aktyvistė, Nobelio literatūros premija įvertinta 2018 m. Nors keletas autorės kūrinių į lietuvių kalbą buvo išversti jau anksčiau, su Nobelio literatūros premijos laimėjimu išpopuliarėjusią autorės kūrybą didžioji dalis skaitytojų atranda tik dabar.
Olgos Tokarczuk kūryba – ryški, pasižyminti nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote. 2018 m. už romaną „Bėgūnai“ ji pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“. Antrą kartą autorė „Man Booker International Prize“ premijai buvo pristatyta 2019 m. už romaną „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus.
Dar nespėjusiems susipažinti su šia autore, rekomenduojame jos kultinę knygą „Bėgūnai“, o ją jau perskaičiusiems – neseniai išverstus rašytojos kūrinius.
„Praamžiai ir kiti laikai“, 2021 m.
„Kiek pamenu, visuomet norėjau parašyti tokią knygą kaip ši. Sukurti ir aprašyti pasaulį. Tai – istorija pasaulio, kuris, kaip ir visa, kas gyva, gimsta, vystosi ir miršta. Iš jos supratau, kad kiekviena istorija yra tik laiko įrankis ir kad iš esmės laikui ji visai nereikalinga“, – Olga Tokarczuk.
„Praamžiai ir kiti laikai“ – tai romanas apie destruktyvią laiko galią. Jis pasakoja apie išgalvotą Praamžių kaimą, kurio nerasime jokiame žemėlapyje, ir jo mįslingus gyventojus. 84 romano skyreliai – tai „laikai“, primenantys kaleidoskopą, kuriame realizmas susipina su magija.
Įsigyti knygą galite čia.
„Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“, 2020 m.
„Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ pasakoja apie Atokiame Lenkijos kaime gyvenančią keistuolę Janiną Dušejko, kuri tamsiais žiemos vakarais studijuoja astrologiją, kartu su buvusiu mokiniu verčia Williamo Blake poeziją ir prižiūri Varšuvos gyventojų sodo namelius. Ji mieliau renkasi gyvūnų nei žmonių draugiją.
Netikėtai kaimelio ramybę sudrumsčia paslaptinga Janinos kaimyno, praminto Didžiąja Pėda, mirtis. O tuomet pasipila ištisa keistų mirčių virtinė. Energingoji moteris ima versti nusistovėjusį – ir užsistovėjusį – tradicinį vietinės bendruomenės gyvenimą aukštyn kojom…Intriguojantis detektyvinis šio romano siužetas labai išradingai panaudojamas skaitytojų dėmesiui prikaustyti. Tačiau knygoje kartu keliama daugybė svarbių idėjų – nuo hipsteriškos laisvamanybės iki ekofeminizmo.
Įsigyti knygą galite čia.
„Bėgūnai“, 2019 m.
Kas verčia žmogų keliauti, blaškytis po erdvę, iš kur tas nenumaldomas poreikis lėkti, kodėl pasaulis šiandien toks nerimstantis? Atsakymą, regis, turėjo XVII a. egzistavusi, o turbūt dar ir šiandien gyva, Rusijos sentikių bėgūnų sekta, maniusi, kad nuo piktosios dvasios, nuo velnio ir visokio blogio gelbsti tik nuolatinis judėjimas, kapanojimasis prieš srovę, nes plaukimas pasroviui – tai anaiptol ne tikrasis judėjimas.
Pasakojimą apie bėgūnus ir jų ekscentrišką pasaulėvoką Olga Tokarczuk išgirdo kadaise pati atklydusi į Maskvą, o mintimis apie tai, pristatydama savo knygą „Bėgūnai“, dalijosi 2017-ųjų vasarą Nidoje, viename iš Thomo Manno festivalio susitikimų. Romano veiksmas šokinėja nuo XVII a. iki šių dienų, o jo struktūra – tarsi atskirų, ir visai pramanytų, ir tikrais faktais paremtų, miniatiūrų vėrinys.
Įsigyti knygą galite čia.
„RARA“ leidyklos knygos
„RARA“ – dar nematytas paukštis Lietuvos leidyboj. „RARA“ siekia atrasti neįprastus, autentiškus, reto gerumo kūrinius ir pristatyti juos lietuvių auditorijai. „RARA“ ieško literatūros, kuri pakyli, sudrebina, virpina širdį arba krutina smegenis“ – prisistato praeitais metais darbus pradėjusi leidykla. Galima tik pritariamai palinksėti galva, nes „RARA“ tikrai pasiūlė dėmesio vertas ir Lietuvos skaitytojų dar nepažintas knygas.
Vladimir Nabokov, „Pninas“, 2020 m.
Pustuščiame, pro kaimelius skriejančio traukinio vagone sėdi vyras didele plika galva, tvirtu stuomeniu ir pora plonyčių kojų, apmautų raudonos vilnos, rombais padabintomis kojinėmis. Vienišius yra ne kas kitas kaip profesorius Timofejus Pninas, į JAV persikėlęs išeivis, Veindelio koledžo rusų kalbos dėstytojas, keliaujantis skaityti paskaitos Kremonos moterų klube, tačiau per savo pniniškumą susipainiojęs ir įsėdęs ne į tą traukinį.
Šitaip simboliškai pradedamas piešti ironiškas, bet mielas, absurdiškas ir kiek graudus portretas veikėjo, kurį taip meistriškai kuria Nabokovas. Pninas – komiškas émigré, užsispyrusiai bandantis prisitaikyti prie amerikietiško būvio, tačiau nuolat susiduriantis su pasauliu, kuriame viskas – kalba, aplinka, net paskiri objektai – jam svetima. Begalinę Pnino kantrybę vis bando jam nepavaldžios mašinos ir elektriniai prietaisai, nereikšmingos jo koledžo kolegų intrigos, irzulį keliantys psichoterapeutai, tarp kurių sukasi ir buvusi žmona, niekad jo nemylėjusi, bet kurią jis vis dar tyliai ir jaudinančiai myli.
Įsigyti knygą galite čia.
Denis Johnson, „Jėzaus sūnus“, 2020 m.
„Jėzaus sūnus“ – tarpusavyje susijusių apsakymų rinkinys, atveriantis pašėlusį, dažnai tylaus tragizmo persmelktą nuo narkotikų ir alkoholio priklausomų veikėjų pasaulį. Tai transcendencijos, absurdo ir sielvarto kupinos istorijos apie haliucinacijas ir triumfus, apie klystkelius ir gyvenimo kelio paieškas.
Visa tai pasakoja jaunas, tik pravarde įvardijamas vyras, kurio kvaišalų užtemdytą protą sykiu kartais keistai praskaidrina alkoholis ir heroinas. Kasdienės patirtys – avarija apsvaigus, varinių laidų plėšimas iš nebaigto statyti namo, bandymai susirasti ir išlaikyti normalų darbą ligoninėje ar senelių namuose – jį suveda su vis naujais žmonėmis, tokiais pat pakrikusiais, atstumtais kaip ir jis – nusidėjėliais, nepritapėliais, pasmerktaisiais, klaidžiojančiais žmogiškumo paribiais. Tačiau šios šiuolaikiškas alegorijas primenančios istorijos, pasakojančios apie niūrius, tuštokus gyvenimus, ilgainiui įgauna šviesos ir skaidrumo, o jų pasakotojas po truputį ima atrasti savo kelią.
Įsigyti knygą galite čia.
Knygos mėgstantiems keliauti
Nors šią vasarą pakeliauti pavyko ne visiems, kitose šalyse paklaidžioti dar tikrai galima bent jau mintimis. Stambulas ir Roma – kultūros ir meno centrai, miestai, apie kuriuos žinoti pakankamai – tiesiog neįmanoma.
Giedrė Jankevičiūtė, Julija Reklaitė, „Devyni pasivaikščiojimai po Romą“, 2021 m.
Roma – Europos kultūros ir istorijos lopšys, didžiulis meno muziejus po atviru dangumi ir nuolatinės traukos miestas. Miestas, į kurį neišvengiamai grįžtama.
„Roma pilna atradimų. Jie padeda lopyti žinojimo spragas, kursto vaizduotę, žadina kūrybingumą, tiesiog džiugina. Jais norisi dalytis“, – sako knygos autorės Giedrė Jankevičiūtė ir Julija Reklaitė, praleidusios šiame mieste ne vienerius metus.
„Devyni pasivaikščiojimai po Romą“ – tai pokalbiai su šiame mieste gyvenančiais, jį gerai pažįstančiais kultūros žmonėmis, kuriuose nušviečiamos Romos lankytinos vietos, meno paminklai, gatvės, krautuvės, kavinės, interjerai, miesto kasdienybė ir romiečių gyvenimo būdas. Dingęs ir esamas šio miesto pasaulis, jo dvasia ir regimybė. Visuose šiuose „pasivaikščiojimuose“ skaitytoją – keliautoją lydi profesionalai – atskirų epochų dailės ir architektūros mylėtojai bei specialistai.
Įsigyti knygą galite čia.
Orhan Pamuk, „Stambulas. Prisiminimai ir miestas“, 2017 m.
Ferit Orhan Pamuk prozos intelektualumas, liūdesys ir persmelkiantis Stambulo grožis geriausiai atsiskleidžia itin asmeniškoje, užburiančiai poetiškoje knygoje „Stambulas“. Nuo jaunystės Stambulas žavėjo rašytoją; melancholiška miesto siela, atsispindinti pastatuose ir griūvančiuose monumentuose, apleistose vilose ir sulaukėjusiuose soduose, jam ir yra svarbiausia. O kur dar siaurutės šurmuliuojančios gatvelės ir žavingos Bosforo pakrantės…
Tačiau drauge tai – ir vaikystės istorija. Mažasis Orhanas iš pradžių stebi miestą, vedamas už rankos mamos, vėliau – pro dėdės automobilio langą, o galiausiai išvaikšto jį pats, patiria jį visa savo esybe. Prisiminimų knygoje nuostabiai – įžvalgiai ir melancholiškai – susipina Stambulo ir Pamukų šeimos istorija, praeitis ir dabartis, rašytojo mintys apie žmogaus, miesto ir civilizacijos likimą.
Įsigyti knygą galite čia.
Lietuvos rašytojų knygos, kurias verta perskaityti dar sykį
Dauguma žemiau išvardintų knygų – puikiai žinomos kiekvienam Lietuvos skaitytojui. Visgi dalį šių literatūros perlų, greičiausiai, teko skaityti prieš daugelį metų, o gal tik mokyklos laikais. Primename Lietuvos autorių kūrinius, kuriuos tikrai verta atrasti iš naujo.
Saulius Šaltenis, „Riešutų duona“
„Riešutų duonoje“ nėra ilgų peizažo aprašymų. Trumpų – irgi. Čia žaidžiamas dvigubas žaidimas – pasakojama viena, o pasakoma kita. „Riešutų duona“ nėra literatūriška. Ji tiesiog gyva.
„Riešutų duona“ pirmąkart pasirodė praėjusiame amžiuje, 1972-aisiais, kai Lietuva dar buvo Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, o literatūros rašymas neretai priminė katės ir pelės (t. y. rašytojo ir cenzoriaus) žaidimą. Ją parašęs Saulius Šaltenis buvo vienas iš šmaikščiausių ir aštriausių šio žaidimo žaidėjų, nes sugebėjo ir kritikuoti okupacinę santvarką jai pačiai to nesuvokiant, ir parašyti nesenstančius kūrinius, kuriuos drąsiai galima vadinti gyvąja klasika. Knygos pasakojimas sukasi apie dviejų jaunų žmonių meilę pokario provincijos miestelyje, bet temų kūrinyje paliečiama gerokai daugiau.
Įsigyti knygą galima čia.
Vincas Mykolaitis-Putinas, „Altorių šešėly“
„Altorių šešėly“ – svarbiausias lietuvių literatūros klasiko Vinco Mykolaičio-Putino kūrinys. Šis psichologinis romanas ypač svarbus XX a. ketvirtojo dešimtmečio literatūros kontekste, nes puikiai atskleidžia filosofinį pagrindinio veikėjo santykį su gyvenamuoju laiku. „Altorių šešėly“ pradėjo naują kelią lietuvių romano istorijoje ir iki šiol tebelaikomas geriausiu psichologiniu romanu lietuvių literatūroje.
Jei šią knygą paskutinį kartą skaitėte mokyklos laikais – tikrai nepasigailėsite Liudo Vasario pasaulį atradę iš naujo, įsigilinę į to laikotarpio visuomenės nuotaikas ir vyraujantį požiūrį.
Įsigyti knygą galima čia.
Kristina Sabaliauskaitė, „Silva Rerum“
Pirmoji „Silva Rerum“ dalis išleista… prieš daugiau nei 10 metų! Tad jei jau perskaitėte naujausias rašytojos knygas „Petro imperatorė“, verta dar sykį sugrįžti prie įtraukiančio, magiško, istorinių detalių pripildyto „Silva Rerum“ pasakojimo.
„Silva Rerum“ – lotyniškai „daiktų miškas“ – taip vadinta XVI–XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų „šeimos knyga“, kur, be tokių reikšmingų gyvenimo įvykių kaip gimimo, vestuvių ir mirties datos, būdavo įrašomos ir įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakyti tostai, sveikinimo kalbos ir panegirikos. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša kiekvieną kartą, kai atsiverčia šeimos silvą ir ima plunksną į rankas? Kristina Sabaliauskaitė, atgaivindama istorinio romano žanrą Lietuvoje, skaitytoją talentingai perkelia tiesiai į LDK XVII a. vidurio bajorišką atmosferą – su autentiškomis audinių faktūromis, spalvomis, brangakmenių žėrėjimu, patiekalų skoniais ir kvapais – ir dovanoja tikrą kelionę laike.
Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė yra dailės istorikė, Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarė, apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, „Šv. Kristoforo“ apdovanojimu.
Įsigyti knygas galima čia.
