Svarbiausių savaitės meno ir kultūros įvykių Lietuvoje apžvalga. Kviečiame skaityti.
2022-aisiais bus skiriamas išskirtinis dėmesys Ievos Simonaitytės kūrybai ir asmenybei
Bernardo Aleknavičiaus nuotr. iš Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos fondų.
Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Ievos Simonaitytės metų minėjimo 2022 metais planą.
Kitų metų sausio 23 d. sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja I. Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais.
Minėjimo plane – konferencijos, parodos, konkursai, literatūriniai, edukaciniai ir pažintiniai renginiai, susiję rašytojos asmenybe ir kūryba, Mažosios Lietuvos istorija ir kultūra. I. Simonaitytės metams paminėti numatyta surengti konferenciją, literatūros renginių ciklą, respublikinį moksleivių piešinių konkursą pagal rašytojos kūrybą, kūrybinį konkursą „Pasakojimai apie giminės šaknis“, parodą „Ievai Simonaitytei – 125“, organizuoti kitus renginius.
Rekonstrukcijai uždaromi Vilniaus kongresų rūmai
Pradedami rekonstruoti Vilniaus kongresų rūmai, šio svarbaus sprendimo laukę maždaug du dešimtmečius. Įgyvendinant pirmąjį rekonstrukcijos etapą per artimiausius dvejus metus pastate ketinama iš esmės išplėsti ir padidinti koncertų salę bei pagerinti jos akustiką. Antruoju rekonstrukcijos etapu planuojama apšiltinti pastato fasadą, stogą ir atnaujinti inžinerines sistemas.
P. Cvirkos paminklas išbrauktas iš kultūros vertybių registro
Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų taryba išbraukė rašytojo, politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro.
Rugpjūčio 28-29 dienomis vyksta šiuolaikinio meno festivalis „Anykščiai aidi“
Žygimantas Kudirka-MC Messiah | Asmeninio albumo nuotr.
Daugelis Lietuvos miestų talpina tam tikrą kultūrinį klodą, o per ilgus metus suformuoja ir steriotipus. Štai Anykščiai vis dar prisimenami kaip meno ir gamtos lopšys, kuriame iki šiol aktuali klasika, pavyzdžiui, Jono Biliūno, Antano Baranausko kūryba. Būtent gilūs kultūriniai palikimai neretai padaro „meškos“ paslaugą – šiek tiek stabdo šiuolaikinio meno sklaidą.
Rugpjūčio 28-29 dienomis Pasaulio anykštėnų bendrijos organizuojamas festivalis „Anykščiai aidi“, tikslingai fokusuojasi į šiuolaikinio meno sklaidą mieste. Renginio metu bus galima susipinti su menininkais, kurie dirba ir kuria Anykščiuose, tačiau taip pat išvysime kūrėjų, kurių mene aptinkami Anykščių klasikų pėdsakai, pažvelgsime į modernią miesto dailę, dalyvausime performansuose bei diskusijose. Literatūra, muzika, dailė ir architektūra mieste egzistuoja įvairiais pavidalais. Festivalio tikslas – parodyti įvairų ir kintantį Anykščių kultūrinį paveldą.
Daugiau skaitykite čia.
Klaipėdoje – skulptoriaus Edmundo Frėjaus kūrybai atminti skirta paroda
Edmundo Frėjaus dirbtuvėse, 1994 m. | Arūno Baltėno nuotr.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose rugpjūčio 27 d. duris atvėrė Edmundo Frėjaus (1949–2009) skulptūrų ir piešinių paroda „Sugrįžtantys paukščiai“. Šia paroda pradedamas autoriaus atminimui skirtų meno renginių ciklas, keliausiantis per visą Lietuvą – Klaipėdą, Kauną ir Vilnių. Klaipėdos kraštas renginių ciklo pradžiai pasirinktas neatsitiktinai. Nors studijavo E. Frėjus Telšiuose, o didžiąją gyvenimo dalį praleido Kaune, į Klaipėdą jis grįždavo vedamas meno – būtent čia beveik prieš 30 metų buvo surengta viena pirmųjų autoriaus parodų. Pirmasis skulptoriaus žingsnis į viešąsias erdves taip pat buvo Klaipėdoje – iki šiol Klaipėdos Teatro aikštę puošia metalo reljefas „Pegasas“.
Daugiau skaitykite čia.
KKKC startavo meno projektas „Šiuolaikinės grafikos erdvės“
Rugpjūčio 27 d., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose startavo KKKC inicijuojamas meno projektas „Šiuolaikinės grafikos erdvės“.
2021-aisiais Klaipėdai tapus Europos jaunimo sostine, KKKC įsilieja į jaunimui skirtų renginių programą su projektu „Šiuolaikinės grafikos erdvės“. Išsikėlęs sau ambicingą tikslą sukurti erdves, kuriose jaunas žmogus jaustųsi išgirstas ir reikalingas, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras kviečia jaunuosius klaipėdiečius bei miesto svečius aplankyti jiems skirtą menininkų darbų ekspoziciją ir dalyvauti renginiuose apie grafikos paieškas subkultūrose.
Kauno IX forte pristatytas lėlių spektaklis pagal B. Sruogos romaną „Dievų miškas“
auno valstybinio lėlių teatro spektaklis, pagal B. Sruogos romaną „Dievų miškas“ | D. Matvejev nuotr.
Rugpjūčio 21 d. Kauno IX forto muziejuje įvyko išskirtinė Kauno valstybinio lėlių teatro premjera, pagal B. Sruogos romaną „Dievų miškas“, skirta suaugusiųjų auditorijai. Spektaklis sukurtas remiantis vieno ryškiausių lietuvių poeto, prozininko, dramaturgo, literatūros kritiko ir teatrologo B. Sruogos memuariniu romanu „Dievų miškas“, atskleidžiančiu II-ojo Pasaulinio karo metais Štuthovo (Lenkija) koncentracijos stovykloje patirtus išgyvenimus.
Daugiau apie premjerą skaitykite čia.
55-ajame Karlovy Varų kino festivalyje pristatytos trys lietuviško kino premjeros
Karlovy Vary | unsplash.com nuotr.
Tarptautinis Karlovy Varų kino festivalis – tai vienas svarbiausių kino renginių visoje Centrinėje ir Rytų Europoje.
Konkursinėje „East of the West“ programoje pristatytas Andriaus Blaževičiaus filmas „Bėgikė“ (prod. Marija Razgutė), pasakojantis įtemptą Marijos, kuri visą parą Vilniuje ieško pradingusio vaikino, istoriją. Į šią konkursinę programą pateko dar vienas lietuvių prodiuserės Marijos Razgutės kartu su kolegomis iš Gruzijos ir Vokietijos kurtas bendras darbas „Gyvenimo kaina“ (rež. Ioseb Soso Bliadze). Filmas pasakoja apie eismo įvykį, išsivysčiusį į tragikomišką situaciją.
Programoje „Crystal Globe Competition“ festivalio žiūrovai pamatė ir dar vieną Lietuvos koprodukciją – filmą „Strahinja“ (rež. Stefan Arsenijević, prod. Kęstutis Drazdauskas). Tai Serbijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Bulgarijos ir Lietuvos bendros gamybos filmas apie jauną pabėgėlį iš Malio, kuris neriasi iš kailio siekdamas integruotis Serbijoje.
Šaltinis – bns.lt
Birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais Lenkijoje buvo plačiai pristatoma Lietuvos kultūra ir menas
Čiurlionio kvarteto koncertas Seinuose | Stanisławo Czyżewskio nuotr.
Birželio 26 d. Liubline buvo pristatyta poeto Mariaus Buroko poezijos knyga Tu mieszkał Jonasz / Čia gyveno Jona. 2019 m. Liublino leidykloje „Warsztaty Kultury“ išleista Herkaus Kunčiaus knyga „Obrazki litewskie“. Birželio 27 d. Varšuvos teatre „Rozmaitości“ („TR Warszawa“) parodyta Valstybinio jaunimo teatro spektaklio „Sapnavau sapnavau“ (režisierė Kamilė Gudmonaitė, dramaturgė Teklė Kavtaradzė). Birželio 26–liepos 11 dienomis Varšuvoje viešėjo jaunieji Lietuvos teatro atstovai.
Birželio 26–liepos 11 dienomis Varšuvoje viešėjo jaunieji Lietuvos teatro atstovai. Jauna menininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė Gabrielė Uršulė Bartoševičiūtė, kurios režisuoti spektakliai 2019 ir 2020 m. buvo rodyti NKDT organizuojamame festivalyje „Nerk į teatrą“ Islandijos menų universitete, bei jaunas aktorius ir režisierius, „Auksinio scenos kryžiaus“ nominantas Naubertas Jasinskas laimėjo vieno žymiausių Lenkijoje teatrų „Nowy Teatr“ organizuotą konkursą dalyvauti teatro vasaros kūrybiniuose kursuose teatro profesionalams. Vyko ir daugybė kitų renginių bei susitikimų.
Šaltinis – bns.lt
Paryžiaus publiką supažindins su archeologės Marijos Gimbutienės darbais
Pasaulinio garso archeologės Marijos Gimbutienės šimtmetis šiemet minimas ne tik Lietuvoje. Rudenį tarptautinę parodą apie šią archeologę ir jos vizionieriškas idėjas Istorijų namuose pristatysiantis Lietuvos nacionalinis muziejus skiria dėmesį M. Gimbutienės žinomumui didinti ir už šalies ribų. Tam muziejus parengė kilnojamąją parodą, kuri pirmiausia bus pristatyta Paryžiaus publikai UNESCO būstinėje.
Daugiau skaitykite čia.
