Akimirka iš praėjusių metų meno mugės „ArtVilnius“ | Organizatorių archyvo nuotr.

„Pandemijos metai mus išmokė greitai priimti sprendimus, reaguoti į situaciją, keisti mugės formatą ir keistis patiems“, – sako tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius‘21“ sumanytoja ir vadovė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė. Jai pritaria ir mugės meno vadovė Sonata Baliuckaitė, teigianti, kad gyvas mugės formatas, paįvairintas virtualaus pasaulio suteiktomis galimybėmis ir perkeltas į socialines platformas puikiai atspindi šiuolaikinį mugės organizatorių požiūrį.

„Gyvo, fizinio galerininkų-lankytojų-pirkėjų kontakto jokios skaitmeninės technologijos ir virtualios platformos nepakeis. Mes, žmonės, esame socialios būtybės, todėl mums labai reikia gyvo  bendravimo“, – įsitikinusi D. Stomienė, dažnai sulaukianti klausimo, ar šiuolaikinio meno mugės rengėjai niekada nesiruošė renginio perkelti vien į virtualų pasaulį.

„ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė ir meno vadovė Sonata Baliuckaitė | Mariaus Žičiaus nuotr.

Pirmieji žingsniai į jį buvo padaryti dar praėjusių metų rudenį, kai „ArtVilnius“ organizatoriai besidomintiems menu, tačiau atvykti negalintiems lankytojams pirmąjį kartą parengė 3D turą po mugėje dalyvaujančias galerijas. Toks sprendimas sulaukė nepaprasto susidomėjimo, todėl bus tęsiamas ir šiais metais.

Mugės meno vadovė S. Baliuckaitė pasakoja, kad tvarūs sprendimai – elektroninis katalogas, 3D turas organizatorių buvo priimti ne tik dėl ekologijos, bet ir dėl to, kad lankytojų būtų patogiau, o menas – labiau prieinamas. „Skaitmenizacija keičia ne tik meno, bet ir pasaulio suvokimą, žmogaus santykį su aplinka, netgi patį žmogų. Meno mugės nebėra vien parduotuvės, bet ir susitikimų vieta, kurioje gali patirti meną, sutikti menininką, pasitarti su galerijos vadovu arba kolekcininku. Vargu, ar ekranai kada pakeis šias gyvas patirtis“, – sako ji.

Stomienė teigia, kad praėjusiais metais, kaip ir daugelis užsienio mugių, „ArtVilnius“ buvo gerokai lokalesnis. „Į mugę pavyko pritraukti tarptautinio garso Lietuvos meno žvaigždžių, kurių nesulaukdavome, nes tuo pačiu metu jie dalyvaudavo užsienyje vykstančiose bienalėse ir parodose“, – sako mugės vadovė ir priduria, kad garsūs meno vardai pritraukė daug lankytojų ir pirkėjų.

Ne mažiau jų tikimasi ir šiais metais. „Jau girdėjau džiugių žinių iš šiais metais vykusios „ArtBasel“  mugės – kolekcininkai aktyviai pirko meno kūrinius, – sako mugės meno vadovė S. Baliuckaitė. – Esu tikra, kad žmonės pasiilgo kelionių ir gyvo santykio su menu. „ArtVilnius“ tokią galimybę keliauti ir atsidurti arti meno suteikia, tai geriausia kelionė po galerijų pasaulį, kuris taip ilgai buvo sustingdytas. Ir pernai, ir šiemet matau, kaip atsakingai mugėje dalyvaujančio galerijos ir menininkai rinko kūrinius, investavo į ekspozicijas ir originalius jų pristatymus“.

Akimirka iš praėjusių metų meno mugės „ArtVilnius“ | Organizatorių archyvo nuotr.

Spalio 15–17 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiantis didžiausias vizualiųjų menų renginys Rytų regione, šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’21“ sukvietė kūrėjus net iš 12 šalių. Vienas iš svarbiausių mugės akcentų – šiuolaikinio meno kūriniai ant popieriaus – piešiniai, koliažai, grafika, objektai. „Jau ne vienerius metus piešiniai ir meno kūriniai ant popieriaus užima svarbią vietą pasaulinėje meno rinkoje, organizuojamos net specialios mugės, – pasakoja S.Baliuckaitė ir priduria, kad popierius nėra specifinė ar išskirtinė tema, kūryba ant popieriaus yra medija, kurią naudoja daugybė menininkų.

Kaip ir kasmet, mugėje bus pristatomos visos medijos: tapyba, fotografija, skulptūra, video, instaliacijos ir daugybė kitų. „ArtVilnius‘21“ salėse įsikurs 55 galerijos. Laukiama svečių iš Prancūzijos, Italijos, Danijos, Vokietijos ir kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos,  Ukrainos. Tarp naujų mugės vardų – „Aambulanz Kollektiv“ (Vokietija), „Gom/Tac“ (Albanija), Vilniuje įsikūrusios „AP galerija“, galerija „8 akys ir ausys“, Šiaulių meno erdvė „S-in“, Klaipėdos „Si:Said“ ir kitos. Ypatingų svečių teisėmis pakviestos Baltarusijos galerijos „Ambasada Kultury, By“ ir „DK gallery“.

Nuo 2013 metų „ArtVilnius“ pristato nekomercinę projektų zoną, kurioje galima susipažinti su pasaulinio garso muziejų ir fondų kolekcijomis, pamatyti garsių menininkų ar jų grupių parodas. Visada progresyvus „Lewben art Foundation“ šiemet pristato NFT ekspoziciją „How soon is tomorrow. Collecting NFTs“. Joje  bus galima išvysti lietuvio Roberto Narkaus ir estų Tommy Cash bei Katjos Novitskovos kūrinius.

Akimirka iš praėjusių metų meno mugės „ArtVilnius“ | Organizatorių archyvo nuotr.

Ilgametė partnerystė mugę „ArtVilnius“ sieja su Krokuvos šiuolaikinio meno muziejaus „Mocak“ iniciatyva kasmet pristatyti ryškiausius tarptautinius menininkus. Projektų zonoje lankytojų lauks įspūdinga tarp Paryžiaus ir Vilniaus gyvenančio kūrėjų dueto SetPStanikas instaliacija, o taip pat specialiai „Litexpo” erdvėms sukurta Jurgio Paškevičiaus instaliaciją, kurią pristato Vilniaus Šiuolaikinio meno centras. Projektų zonoje Jono Meko Vizualiųjų menų centras paminės „Fluxus” judėjimo 60 metų jubiliejų ir Jurgio Mačiūno 90 metų sukaktį.

Akimirka iš praėjusių metų meno mugės „ArtVilnius“ | Organizatorių archyvo nuotr.

Didžiausiu šių metų „ArtVilnius“ mugės iššūkiu jos vadovė D.Stomienė įvardija konkurenciją. Pasaulio meno mugių margumyne labai svarbu rasti savo veidą ir pritraukti kuo daugiau naujų meno dalyvių ir kolekcionierių ir meno pirkėjų. „Kad jie atvyktų, turime parengti kokybišką turinį. Prie jo prisideda įvairios mugės diskusijos ir susitikimai, o taip pat renginiai mieste – galerijų festivalis „Art After Hours“ ir mūsų siekis Vilnių paversti meno festivaliu“, – sako mugės vadovė. Ji pamini dar vieną „ArtVilnius“ stipriąją pusę – tarptautinę didelio formato skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodą „Takas“, kurioje šiais metais dalyvaus 25 menininkai. „Takas“ kuratoriumi tapo menininkas, dėstytojas, parodų kuratorius Vytenis Burokas.

Stomienė neabejoja, kad kasmet kviesdama garsius meno pirkėjus ir kolekcininkus, privačius fondus ir muziejus iš įvairių šalių, šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ formuoja Rytų Europos kolekcininkų ratą. Dažniausiai tai – jauni, po pasaulį pakeliavę ir garsiausius meno muziejus, muges aplankę žmonės. Jie susipažinę su pasaulio daile, baigę mokslus užsienyje, drąsiai perka meno kūrinius ir ypač domisi šiuolaikiniu menu. „Į meno kolekcininkų ratą įtraukėme ir verslo atstovus, savo partnerius. Štai praėjusiais metais „ArtVilnius’20“ laureatu tapusio Rafalo Piesliako instaliaciją „Sodas“ nupirko Dr. Irmantas Norkus, vadovaujantis mugės mecenatės, advokatų kontoros „Cobalt“ partneris. Vėliau kūrinį jis padovanojo Vilniaus miestui“, – pasakoja D. Stomienė.

Mugės vadovė neabejoja, kad visos didžiulio renginio organizavimo patirtys per pandemiją, pravers ateityje. Ji tikisi, kad mugių formatas bus gyvas, paįvairintas virtualiomis galimybėmis. Tai šiemet jau įrodė ir garsiausios pasaulio meno mugės.

Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’21“ vyks spalio 15-17 d., „Litexpo“. Laikantis Vyriausybės nutarimų, į mugės teritoriją „Litexpo“ lankytojai bus įleidžiami su Galimybių pasu. Bilietus į renginį galima jau dabar galima įsigyti „Tiketa“ puslapyje. „ArtVilnius’21” finansuoja – Lietuvos kultūros taryba, globoja – Vilniaus miesto savivaldybė, ypatingasis partneris – Lewben, mecenatė –  advokatų kontora „Cobalt”.