Tartu universitetas įsteigtas 1632 m., vietoj Dorpato gimnazijos, kurią XVI a. įkūrė Steponas Batoras. Čia buvo įsteigti 4 fakultetai: filosofijos, teisės, teologijos ir medicinos. Dėl Rusijos–Švedijos karo, XVII a. universitetas buvo perkeltas į Taliną, kiek vėliau – į Parnu, o galiausiai buvo uždarytas.
Tik 1802 m. universitetas ir vėl atvėrė savo duris, o netrukus įkurta astronominė observatorija bei pakviesti astronomijos profesoriai. Pamažu čia vėl ėmė kurtis studentų korporacijos, o Estijos studentų bendrijos žydra-juoda-balta spalvos vėliau netgi imtos naudoti kaip Estijos vėliava.
Žinios apie Tartu universitetą sklido ir po Rusijos imperiją, su mokslo įstaiga bendradarbiavo vokiečių universitetai. Universitete paskaitas skaitė žymiausi laikotarpio profesoriai, mokėsi ir daugybė iškilių studentų: Karl Ernst von Baer (estų gamtininkas, embriologijos pradininkas), Moritz Hermann Jacobi (fizikas ir elektrotechnikas, galvaninių elementų kūrėjas) ir kiti žymūs mokslininkai.
Šiandien Tartu universitetui priklauso ne tik auditorijos ir rūmai, bet architektūriniai monumentai, laboratorijos, parkai ir botanikos sodai bei muziejai. Vienas jų – Tartu universiteto muziejus.
Tartu universiteto muziejus – vienas įdomiausių ir smagiausių miesto muziejų, kviečiantis įsigilinti į universiteto veiklą, susipažinti su žymiausiais profesoriais bei pasiekimais ir, žinoma, pasinerti į studentų gyvenimą. Muziejus įkurtas įspūdingai atrodančioje restauruotoje buvusios Katedros griuvėsių dalyje.
Muziejų sudaro kelios erdvės, besiskiriančios ne tik vizualiai, bet ir pasakojančios apie skirtingas universiteto bendruomenės detales. Pagrindinė ekspozicijos erdvė – Morgensterno salė, kurioje lankytojai stebinami mažomis, kruopščiai apgalvotomis detalėmis ir šmaikščiais pasakojimais. Atėjus į salę, pirmiausia patenkama į biblioteką, apstatytą lentynomis ir svarbiausiais veikalais, o paskui, besisukant ratu, keliaujama po įvairiaspalvį universiteto gyvenimą. Čia galima pasiklausyti universiteto dėstytojų prisiminimų, pristatomos studentų korporacijos, o miniatiūriniuose stikliniuose lėlių nameliuose galima pamatyti, kaip kito studentų bendrabučiai. Ekspozicijoje netrūksta smulkiausių universiteto gyvenimą pasakojančių detalių – nuo to, ką valgydavo ir kur linksmindavosi studentai, iki universiteto relikvijų – pavyzdžiui, aukščiausio Estijoje žirafos skeleto, Universiteto atkūrimo dokumento kopijos ir t. t. Ekspozicijoje nuolat girdisi universiteto vaiduoklių (o gal dvasių?) šnabždesiai, šmirinėja pelytės, o paveiksluose įamžintos svarbiausios asmenybės praeinant mirkteli akį – be jokios abejonės, tokios smagios detalės patiks ir mažiausiems lankytojams.
Nusileidus aukštu žemiau, galima apsilankyti muziejaus Lobių kambaryje. Tai kiek rimtesnė ekspozicijos dalis, kurioje įdomiai papasakojama apie svarbiausius muziejaus artefaktus, iškilius universiteto dėstytojus bei administracijos darbuotojus, supažindinama su moksliniais išradimais. Ekspozicija suskirstyta į keturis fakultetus. Tarp įdomių eksponatų – Aleksandro Puškino mirties kaukė, monetų kolekcija ir t. t.
Muziejaus Baltoji salė – viena prestižiškiausių salių Tartu mieste. Čia vis dar vyksta svarbūs priėmimai, o veikianti ekspozicija pasakoja apie universiteto istoriją. Muziejaus koridoriuose galima sužinoti apie pačią katedrą, kurios griuvėsiuose ir veikia muziejus.
Smagios staigmenos laukia ir čia užsukusių mažųjų lankytojų. Pamišusio mokslininko kabinete vaikai ras įvairius interaktyvius žaislus, edukacinius žaidimus, paaiškinančius fizikos dėsnius, biologiją ar mechaniką bei daugybę besislepiančių paslapčių. Beje, mokslininko kambaryje, kitaip nei daugumoje muziejų, viską galima liesti, čiupinėti ir išbandyti savo rankomis.
Tartu universiteto muziejus – svarbi stotelė besilankantiems Tartu. Būtent čia galima išties pajusti universiteto dvasią, be kurios neįsivaizduojamas ir tikrai neatsiejamas ir pats miestas. Rekomenduojame šį muziejų įvairaus amžiaus lankytojams – įdomybių čia ras tiek vaikai, tiek suaugusieji.