Žanas Mišelis Baskija gimė 1960 metais imigrantų šeimoje Niujorke. Būdamas 17 metų, būsimais dailininkas paliko namus, metė mokslus. Nuo to laiko vaikinas užsiėmė grafičių kūryba Manhetene, kur pagarsėjo pseudonimu SAMO (tai – frazės „same ol shit“, reiškiančios „tas pats senas šūdas“, trumpinys). Tačiau netrukus Ž. M. Baskija ėmė tapyti ant drobių, jo darbai pirmą kartą parodoje eksponuoti jau 1980 metais.
Jaunasis autorius kaip mat sulaukė susidomėjimo, susipažino su daugybe garsenybių, tarp kurių – ir bene ryškiausia poparto figūra Endis Varholas (su pastaruoju Ž. M. Baskija vėliau surengė bendrą parodą). Nieko nuostabaus, kad jau jaunystėje Baskijos darbai imti brangiai pardavinėti įvairiuose muziejuose, o pats autorius, nesulaukęs nė dvidešimt penkerių, mėgavosi prabangiu ir, iš pirmo žvilgsnio, neįpareigojančiu gyvenimu.
Vis dėlto būtent toks gyvenimo būdas ėmė dailininką sekinti psichologiškai, pastūmėjo atsiriboti nuo artimųjų ir pradėti vartoti narkotikus. Praėjus kuriam laikui po giliai autorių sukrėtusios artimo draugo E. Varholo mirties ir paskutinės personalinės parodos, surengtos 1986 metais, Ž. M. Baskija rastas negyvas savo namuose. Mirties priežastis – heroino perdozavimas.
Filmas „Jeanas-Michelis Basquiat: šviesus vaikas“ plačiau pasakoja apie vos dvidešimt septynerių metų sulaukusio autoriaus gyvenimą ir produktyvų kūrybos tarpsnį, kuomet sukurta virš 1000 tapybos darbų. Filme – ne tik daug įdomios archyvinės medžiagos, bet ir unikalus dailininko draugės ir filmo režisierės Tamros Davis nufilmuotas interviu su menininku, kurio drobės dabar kainuoja milijonus dolerių.