Gražiausi Lietuvos miesteliai įsikūrę tarp ežerų
Ar kada nors bandėte keliauti po Lietuvą pakeliui skaičiuodami, kiek skirtingų ežerų išsimaudysite? Rekordą pagerinti tikrai nesunku, jeigu lankote miestelius, kurie įsikūrę net ne prie vieno, o prie dviejų, trijų ar net… septynių ežerų! Sekime paskui gaivų ežerų vėją ir aplankykime kelis iš jų.
Zarasai – iš naujo atgimstanti kurorto dvasia
Ežerėnais ir „lietuviškąja Šveicarija“ – taip tarpukariu vadinti šiandien jau net septynis ežerus savo ribomis „liečiantys“ Zarasai. Dar 1932 m. Zarasai gavo kurorto statusą, sparčiai augo ir populiarumu atsiliko tik nuo Palangos ir Birštono, o šiandien kurortinė dvasia čia pamažu vėl atgimsta: vandens pramogų ir renginių gausa tarp „ežerinių“ miestų Zarasai, ko gero, nusileidžia tik Trakams. Daugiausiai vyksmo paprastai pritraukia išskirtinė Zarasų vieta – Zaraso ežero sala, kurios dydis – net 44 hektarai. Skirtingais laikais saloje tilpęs ir vienuolynas, ir hipodromas, ir kariniai įtvirtinimai, o šiandien čia telpa šimtai Zarasų svečių.
Be salos ir kitų nuostabių gamtos suformuotų vietų, Zarasai gana išsiskiria ir savo architektūra: tai vienintelis tokio dydžio miestelis Lietuvoje turintis spindulinį centro išplanavimą (keli iš šių spindulių veda tiesiai prie ežero), o vaikštant dailia Zaraso ežero krantine galima apžiūrėti ne tik jaukius vietinių medinukus, bet ir neoklasicistinį dvarą primenantį Zarasų muziejų, originalios, kone futuristinės formos apžvalgos bokštą, aplankyti jau giliau miestelyje esančius maldos namus: katalikų bažnyčią bei dvi cerkves.
Žasliai – tarp vandens sustojęs laikas
O dabar iš vandens telkiniais mėlynuojančios Aukštaitijos keliaukime į vidurio Lietuvą, kur ežerai pasitaiko kur kas rečiau. Maloni išimtis – net prie trijų ežerų įsikūręs Žaslių miestelis. Tiesa – visiškai kitoks. Ne kurortinis, neatrastas, tačiau senas (kaip miestas minimas jau nuo 1522 m.) ir išlaikęs savo autentišką dvasią. Labiausiai ši dvasia atsiskleidžia pagrindinėje miesto aikštėje, kurioje išliko senuosius miesto turgus menantis grindinys ir nemažai kiek kitokių, akiai neįprastų pastatų su plačiomis, į gatvę žvelgiančiomis durimis. Tai – seniau Žasliuose veikusios, dažniausiai žydams priklausiusios parduotuvės, kurių miestelyje buvo tikrai daug. Matomai Žasliuose buvo ir nemažai talentingų meistrų, nes akį traukia nors ir jau byrančios, bet įmantrios laiptų, lietvamzdžių, balkonų detalės. Autentišką Žaslių aikštę pastebėjo ir garsiojo, 1972 m. pasirodžiusio filmo „Tadas Blinda“ kūrėjai – Žasliuose nufilmuota ne viena jo scena.
Žasliai | Marijaus Medišausko nuotr.
Žaslių bažnyčia | Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.
Dar vienas „fotogeniškas“ Žaslių kampelis – visai šalia Žaslių ežero kranto, ant Pajautos kalnu vadinto piliakalnio, į dangų besistiebianti Žaslių bažnyčia (1903 m.). Apie Pajautos kalną vis dar sklinda nemažai legendų – manoma, kad čia garbinta deivė Pajauta, esą čia stovėjęs net jai skirtas stabas. Jeigu vakaro saulei magiškai apšviečiant ežerą užkopsite į bažnyčios šventorių ir jūs, pamatysite, kaip nesunku šiomis legendomis patikėti.
Veisiejai – miestas ežero pusiasalyje
Keliaukime piečiau į Dzūkiją, kur žemėlapis vėl ima mėlynuoti. Čia, tarp Veisiejo bei Ančios ežerų esančiame pusiasalyje, snaudžia ramūs ir šiek tiek karališki Veisiejai. Karališki, nes jau XV a. Veisiejuose LDK kunigaikščio Aleksandro iniciatyva buvo įsteigtas dvaras. Ir nors šiandien iš dvaro teliko tik vienas, ne pagrindinis jo pastatas, šalia tebežaliuoja vienas seniausių parkų Lietuvoje: gal kiek amžių ir nuvargintas, tačiau ypatingas savo senais medžiais, retomis juose gyvenančiomis gyvūnų rūšimis ir paslaptinga dvasia. Vienas parko šonas, be abejo, atsiremia į gražųjį ežerą, kuris nuo Veisiejų gyvenimo neatsiejamas: nuo lieptelio iki lieptelio čia zuja besimaudantys, žvejojantys ir tiesiog pramogaujantys žmonės.
Gana karališka ir baltoji Veisiejų bažnyčia – 1817 metais baigtas projektas turi ir baroko, ir klasicizmo bruožų, o dėl savo dydžio neretai vadinamas „Dzūkų katedra“. Kartu su mielais mediniais namukais bažnyčia dailiai atsispindi ežerų bangose, o tokie vaizdas verčia galvoti, kad Veisiejai tikrai yra jei ne Lietuvos, tai bent jau Dzūkijos mini Venecija.
Veisiejai | Brian Toward nuotr.
Veisiejai | Brian Toward nuotr.
Molėtai – tikroji ežerų sostinė
Ir visgi, jeigu reikėtų rinkti Lietuvos ežerų sostinę, ja, ko gero, taptų į kurorto statusą taip pat pretenduojantys Molėtai. Aplink tris ežerus ir vieną upę pabirusių Molėtų gyvenimas, visais laikais virė prie vandens, ant vandens ir aplink vandenį: dar bronzos amžiuje (prieš maždaug 2500 metų) ant Molėtų pakraštyje esančio Luokeso ežero, kūrėsi gyvenvietė ant polių, na, o jau mūsų laikais vanduo taip pat tapo neatsiejama vietinių gyvenimo dalimi: kartais atrodo, kad lieptelių ir valtelių Molėtuose daugiau negu mašinų ir garažų, o vėluojant į darbą ar pamokas „nukirsti“ kelią nėra taip lengva: reikia ieškoti vieno iš žavingųjų Molėtų tiltelių.
Molėtų TVIC nuotr.
Molėtų TVIC nuotr.
Kaip pajausti Molėtų žavesį? Pabandykite pakeliauti specialiu pėsčiųjų taku, ratu vedančiu aplink miestelį ir jo ežerus. Kelionė tikrai neprailgs, nes pakeliui pamatysite ne tik nuostabias Molėtų panoramas, bet ir skulptūrų parką bei originalius jo eksponatus, dažnai kyšančius tiesiai iš vandens.
Po visko, vietinėje kavinėje nepamirškite pasiteirauti ką tik pagautos žuvies!
Linkime (iš naujo) atrasti gražiausias Lietuvos vietas! Daugiau apie įvairius šalies objektus skaitykite čia.
