XIX a. pastatytą Miramarės pilį galima rasti Trieste, šiaurinėje Italijos dalyje. Įspūdingas statinys žvelgia į Adrijos jūros platybes, o šalimais driekiasi net 22 hektarų išpuoselėtas sodas. Pilies projektą sukūrė austrų architektas Carl Junker, statinyje sujungdamas gotikos, viduramžių ir renesanso stilių detales.
Jau nuo senų senovės Segovijoje stūksantis aštrus skardis buvo naudojamas įvairiems gynybiniams įtvirtinimams. Šiandien čia stovinti Segovijos pilis taip pat buvo įkurta miesto gynybai, tačiau galiausiai ji buvo naudojama kaip karališkoji rezidencija, kalėjimas ir net karo akademija. Segovijos akvedukas, rūmai ir senamiestis įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Ko gero, sunku atrasti keliautojų, negirdėjusių apie Noišvanšteino pilį – kasmet ją aplanko virš milijono turistų! Noišvanšteino pilis pastatyta XIX a., karaliaus Liudviko II-ojo paliepu, jam norint turėti užuovėją nuo viešo gyvenimo. Pilies stilių įkvėpė karaliaus nepaprastai mėgiamo kompozitoriaus Ričardo Vagnerio kūryba.
Didinga renesansinė Kronbergo pilis stovi ant siauriausio Baltijos jūroje Alesundo sąsiaurio kranto. Danijos bei Švedijos Karalystes skyręs sąsiauris buvo ypač populiariame laivų maršrute, todėl vieta tapo savotiška Danijos Karalystės muitine. Būtent iš muitinės pajamų pastatyta didinga pilis.
Išskirtinė Kronbergo pilies istorija bei autentiška aplinka įkvėpė ir patį Šekspyrą: garsiosios pjesės „Hamletas“ veiksmas vyksta būtent tarp šios tvirtovės sienų. Žinoma, teoriškai pjesės veikėjai savo dramų čia kelti negalėjo, nes pilis pastatyta gerokai vėliau, negu jie gyveno, tačiau surasti geresnės simbolinės erdvės šiai tragedijai Šekspyras turbūt ir negalėjo. Daugiau apie pilį skaitykite čia.
Luaro slėnyje stovinti Šenonso pilis pastatyta XVI a. prad., anksčiau čia stovėjusio seno malūno vietoje ir ilgainiui buvo didinima bei plečiama. Šiandien šis gotikos ir renesanso bruožų turintis statinys yra antra lankomiausia pilis Prancūzijoje (nusileidžia tik puikiai žinomiems Versalio rūmams).
Predjamos pilis – renesanso tipo statinys, stūksantis pietinėje Slovėnijos dalyje. Daugiau nei 800 metų skaičiuojanti konstrukcija, dramatiškai pakibusi ant olos, mena laikus, kai saugumui buvo teikiama pirmenybė – užpulti taip aukštai įkurtą pilį buvo beveik neįmanoma. Po pilimi esančiose olose galima aplankyti ir iki šių dienų išsilaikiusius urvus, kurių ilgis – net 14 km!
Ant aukšto kalno įsikūrusi ir visa spalvų palete šviečianti Sintros pilis smalsuolius vilioja jau iš tolo: sakoma, kad giedrą dieną ją galima matyti net iš už keliasdešimt kilometrų įsikūrusios Lisabonos! Jau galite įsivaizduoti, koks įspūdingas vaizdas atsiveria iš šios pilies balkonų: apačioje lieka miestas, debesys ir suvokimas, kad esi Europoje, nes pilyje vyrauja maurų architektūros maniera.
Tiesa, ne visi pilies kampeliai yra vieno stiliaus: be maurų architektūros bruožų, čia galima rasti gotikos, renesanso, Egipto architektūros akcentų ir būtent tai daro šią pilį tokią išskirtinę, ji netgi vadinama pirmuoju Europos romantizmo centru.
Vos keliasdešimt kilometrų nuo Prahos nutolusi Karlšteino pilis iškilo XIV a. Kitaip nei dauguma to laikmečio pilių, Karlšteino tvirtovė buvo naudojama ne gynybai nuo priešų, bet įvairių regalijų, brangenybių, šventų relikvijų laikymui. Gotikinio stiliaus pilis ant kalvos išsidėsčiusi pakopomis, apsupta kalvų bei miškų žalumos.