Talino meno parodos ir muziejai
Vasara eina į pabaigą, taigi jei dar turite laisvą savaitgalį ar planuojate kelionę per Taliną, siūlome susipažinti su Talino kultūriniu gyvenimu. Talino meno parodos ir muziejai rugpjūčio mėnesį laukia Jūsų, tad planuokite kelionę ir leiskitės pažinti Talino meną.
KUMU meno muziejus
Weizenbergi 34 / Valge 1, Tallinn
Lembit Sarapuu paroda „Realybė ir tikrovė“
2022 04 29–2022 09 18
Lembit Sarapuu. Diskusija. 1989–1990. Aliejus. Estijos meno muziejus
Šešis dešimtmečius, per kuriuos Lembit Sarapuu (g. 1930 m.) veikė kaip menininkas, jo kūryba buvo siejama su naiviuoju menu (daugiausia septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose), transavangardu (XX amžiaus devintajame dešimtmetyje) ir postmodernizmu (1980-aisiais ir 1990-aisiais). Tačiau visa jo kūryba nepatenka nė į vieną iš šių kategorijų.
Lembit Sarapuu kūryba suskirstyta į tris temas: paprasti peizažai, aktai ir portretai, seksualūs, brutalūs ir groteskiški mitologiniai vaizdiniai bei alegoriniai, ironiški ir šmaikštūs kasdienio gyvenimo ir žmogaus būties vaizdiniai. Menininkas savo kūrybą apibūdino kaip besikeičiantį bandymą reprezentuoti gyvenimo tikrovę ir realybę gyvenime. Tai atsispindi parodos pavadinime, nubrėžiančiame menininko kūrybinį kelią per šešis dešimtmečius.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Mąstantys paveikslai“
2022 03 18–2022 08 14
Sirje Runge. Geometrija VIII. 1976. Aliejus. Zimmerli meno muziejus, Rutgers ‒ Norton ir Nancy Dodge sovietų nonkonformistų meno kolekcija
Nuo 2016 m. bendradarbiaujant su JAV Zimmerli meno muziejumi rengiamos tiriamosios parodos. Parodos „Mąstantys paveikslai“ akcentas turėjo būti aštuntojo ir devintojo dešimtmečių Baltijos ir Maskvos menininkų dialogas. Likus kelioms savaitėms iki parodos atidarymo, Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, o dialogas apie naujausią istoriją įgavo visiškai kitą kontekstą. Šioje nepaprastoje situacijoje Kumu dailės muziejus lankytojams atskleidžia tuščią salę, kurioje pristatomi originalūs parodos tekstai, o erdvės ant sienų nurodo iš pradžių atrinktų kūrinių vietas. Paroda bus užpildyta meno kūriniais žingsnis po žingsnio.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Tapatybės peizažai: Estijos menas 1700–1945 m.“
Nuolatinė ekspozicija
Nauja nuolatinė ekspozicija pasakoja apie Estijos meno istoriją, kuri vystėsi per daugiatautę Estijos istoriją, peraugant į paveldą, kuriame susilieja estų, baltų–vokiečių ir rusų tradicijos. Didžiausias dėmesys skiriamas meno vaidmeniui visuomenėje ir formuojant įvairių bendruomenių tapatybę. Temos: baltų–vokiečių ir estų vizualinės kultūros sąsajos, vaizdų reikšmės jaunoje Estijos nacionalinėje valstybėje, šiuolaikinio gyvenimo vizijos, moterų menininkių balsai, menas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio autoritarinėje eroje ir Antrojo pasaulinio karo metais, vietos identiteto peizažų atsiradimas. Taip pat apžvelgiama, kokią įtaką vizualiniam tapatybių konstravimui, kartu su aukštuoju menu, padarė menininkai mėgėjai, dizainas ir grafinis dizainas bei profesionalaus meninio ugdymo plėtra. Kartu su aukštuoju menu, ekspozicija apžvelgia vizualinę šalies kultūrą platesniu mastu, atvaizduodama pomėgį menui ir meninį išsilavinimą tampriame ryšyje su grafiniu dizainu ir dizaino istorija.
Daugiau apie parodą.
Projektinė erdvė I: Jonna Kina paroda „Keturios skulptūros iš penkiolikos dalių“
2022 04 01–2022 10 02
Jonna Kina. Keturios skulptūros iš penkiolikos dalių. 2022 m. Kadras užfiksuotas iš vaizdo įrašo. Menininkės sutikimu
Ši paroda yra nuolatinės parodos „Tapatybės peizažai: Estijos menas 1700–1945 m.“ dalis. Jonna Kina (1984) yra daugiadisciplinė suomių menininkė. Filmo „Keturios skulptūros penkiolikoje kūrinių“ istorija datuojama 2019 m. Tuo metu menininkė susidomėjo Estijos dailės muziejaus kolekcijoje esančiomis Amandus Adamson (1855–1929) ir Augusto Weizenbergo (1837–1921) skulptūromis, kurios buvo sugadintos per Antrąjį pasaulinį karą, 1944 m. kovo mėn. susprogdinus Taliną. Baigus filmą, į istorinę perspektyvą netikėtai įsiliejo dabartiniai klodai.
Daugiau apie parodą.
Projektinė erdvė II: Maria Kapayeva paroda „Atsitiktinės nuotraukos, šis bei tas“
2022 06 14–2022 12 01
Ši paroda yra nuolatinės ekspozicijos „Tapatybės peizažai: Estijos menas 1700–1945 m.“ dalis.
Tai meninis eksperimentas: tyrimo procesas pristatomas kaip instaliacija. Ką galite padaryti ir ką darytumėte su atsitiktine nuotraukų kolekcija? Prieš aštuonerius metus Marija Kapajeva internete nusipirko keletą senų nuotraukų.
Taip Kapajeva pradėjo eksperimentą, siekiantį atverti dažnai neįvertinto, nepakankamai ištirto, marginalizuoto liaudies fotografijos paveldo potencialą.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Ateitis per vieną valandą: Estijos menas 1990-aisiais“
Nuolatinė ekspozicija
Raoul Kurvitz. Pentatoninė spalvų sistema II. Programa 01 ir 03. 1994–1999. Instaliacija. Estijos meno muziejus
Paroda nukrypsta nuo lūžio, kurį Estijos visuomenėje sukėlė Šaltojo karo pabaiga ir nepriklausomybės atgavimas. Estijoje 1990 metai buvo pereinamasis laikotarpis. Šalis buvo išlaisvinta iš Sovietų Sąjungos (1991 m.) ir pradėjo atstatinėti liberalią demokratinę visuomenę, pagrįstą rinkos ekonomika. Parodos pavadinimas pasiskolintas iš legendinės estų pankų grupės J.M.K.E. 1993-iųjų metų dainos žodžių, kuriuose užfiksuota absurdiška dešimtmečio atmosfera, apvertusi kone visas vertybes aukštyn kojomis.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Menas komforto zonoje? 2000-ieji Estijos mene“
2021 12 11–2022 10 09
Paroda „Menas komforto zonoje? 2000-ieji Estijos mene“ tęsia parodų ciklą Kumu meno muziejuje, skirtą šiuolaikiniam menui, prasidėjusį 2018 m. projektu „The X-files“ [Devintojo dešimtmečio registras] (kuratoriai Eha Komissarov ir Anders Härm). Dabartinė paroda, daugiausia paremta Estijos ir Tartu dailės muziejų šiuolaikinio meno kolekcijomis, leidžia pažvelgti į šeštojo dešimtmečio meną, atskleidžia kai kuriuos mažiau žinomus kūrinius ir idėjas, kurios visiškai pasireiškė tik kitame dešimtmetyje. Ekspozicija išdėstyta dialogais tarp skirtingų temų, raktažodžių ir motyvų, siekiant perteikti dešimtmečio menui būdingus jausmus, menininkų pozicijas ir požiūrius.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Konfliktai ir prisitaikymai. Estijos sovietmečio menas (1940–1991)“
Nuolatinė ekspozicija
Ilmar Malin. Blėstanti saulė. 1968. Estijos dailės muziejus
Ši paroda reprezentuoja vieną galimą požiūrį į XX amžiaus antrosios pusės Estijos meną, kai jam buvo būdingi konfliktai ir prisitaikymas prie naujos, po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios, politinės tvarkos. Tai, kaip sovietų valdžia suprato meno ir menininkų vaidmenį visuomenėje, kardinaliai skyrėsi nuo požiūrių, formavusių meną prieškario Estijos Respublikoje. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje vyravo griežtas stalininio socialistinio realizmo kanonas, pagal kurį menininkai turėjo realistiškai tarpininkauti ideologinėms komunistų partijos žinutėms. Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje sovietinė visuomenė pamažu tapo liberalesnė, o partijos reikalavimai menui tapo ne tokie griežti, tačiau oficialūs nurodymai sovietinei kultūrai išliko iki devintojo dešimtmečio.
Daugiau apie parodą.
KUMU meno muziejus, kaip rasti:
Kadriorg dailės muziejus
Weizenbergi 37, Tallinn
Paroda „Stilingi daiktai: baldai ir dekoratyvinis menas iš Estijos muziejų kolekcijų“
2022 05 18–2022 09 04
Praeities objektai padeda atgaivinti istoriją. Puodeliai, foteliai ir kiti praktiški kasdieniai daiktai atskleidžia tų laikų mąstymą ir estetines nuostatas, kada jie buvo sukurti ir naudojami. Dekoratyvinių elementų simbolika ir šių objektų formos, spalvos ir medžiagos atspindi socialines ir ekonomines aplinkybes, besikeičiančius grožio standartus ir net karinius praradimus bei pergales.
Parodoje pagrindinis dėmesys skiriamas baroko, rokoko ir ampyro stiliams bei susijusiems XIX a. atgimimo stiliams.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Atvira skulptūrų saugykla“
2022 05 18–2024 12 31
Nežinomas menininkas. Belvederio Apolonas. XIX amžius. Estijos dailės muziejus
Skulptūra sudaro nedidelę, bet išskirtinę Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos dalį, kuri iki šiol visuomenei buvo rodoma labai mažai. Pirmajame Kadriorgo pilies aukšte eksponuojama užsienio skulptūrų kolekcija leis apžvelgti Estijos istorinius ryšius su Vakarų Europos ir Rusijos skulptūromis. Kolekciją sudaro daugiau nei 250 kūrinių, sukurtų nuo XVIII iki XX amžiaus, o jo centre – skulptūros klasikos ir sovietinės Rusijos meno kopijos. Greta portretų yra nemažai figūrinės ir dekoratyvinės skulptūros pavyzdžių.
Atviros saugyklos ekspozicija leidžia iš arčiau pažvelgti į skulptūros meną, susipažinti su pagrindinėmis skulptūros technikomis ir medžiagomis.
Daugiau apie parodą.
Nuolatinė Kadriorg meno muziejaus paroda
Aleksei Bogoljubov. Talino uostas. 1853. Estijos meno muziejus
Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. paveikslai, XVIII–XX a. olandų, vokiečių, italų ir rusų meistrų Vakarų Europos ir Rusijos taikomoji dailė ir skulptūra. Nuolatinėje Kadriorgo dailės muziejaus ekspozicijoje pristatoma Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos grietinėlė, kurią daugiausia sudaro Vakarų Europos ir Rusijos XVI–XX a. paveikslai, skulptūros ir taikomoji dailė.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Kadriorgo dailės muziejų:
Mikkel muziejus
Weizenbergi 28, Tallinn
Paroda „Karlas Morgensternas: Tartu mokslininko meno kūrinių kolekcija“
2022 05 14–2022 08 21
Daniel Caffé. Karlo Morgensterno portretas. 1798 m. Tartu universiteto biblioteka
Johanas Karlas Simonas Morgensternas (1770–1852) buvo Tartu universiteto profesorius po universiteto atidarymo 1802 m. Jis specializavosi klasikinės filologijos, estetikos, retorikos ir meno istorijos srityse. Profesorius buvo universiteto bibliotekos ir dailės muziejaus įkūrėju.
Mažiau žinomas faktas, kad Karlas Morgensternas pats kolekcionavo meną ir padovanojo savo kolekciją universitetui. Parodoje pristatomi jo kolekcijos brangakmeniai ir grafika, apibūdinantys pagrindines jo kolekcijos temas, atspindintys Renesanso epochos idėjų paveikto Tartu universiteto mokslininko interesų spektrą. Ypatingas dėmesys skiriamas gliptikai – Morgensternas brangakmenius studijavo ir dėstydamas, ir kaip privatus asmuo, domėdamasis senovės menu.
Daugiau apie parodą.
Konrad Mägi. Saaremaa. Detalės. 1913–1914. Aliejus. Estų užsienyje muziejus (Torontas)
Pastaraisiais metais buvo aptikta dešimtys Konrado Mägi (1878–1925) paveikslų, kurių visuomenė dar nematė arba kuriųbuvo pateiktos reprodukcijos. Naujų kūrinių rasta Estijoje, Kanadoje, Švedijoje ir kitur. Šioje parodoje pristatomi beveik visų menininko kūrybos laikotarpių neeksponuoti paveikslai, kurie papildo mūsų supratimą apie Mägi paveldą.
Daugiau apie parodą.
Nuolatinė muziejaus ekspozicija
Nežinomas dailininkas. Paukštidė. 18–19 a. Estijos meno muziejus
Nuolatinės muziejaus ekspozicijos pagrindą sudaro Europos ir Kinijos keramika ir porcelianas bei Vakarų Europos paveikslai iš buvusios Johanneso Mikelio kolekcijos.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Mikelio muziejui 25. Rytietiškas porcelianas“
Nuolatinė muziejaus ekspozicija
Bijin (grožio) figūra Imari spalvų schemoje. Japonija. Apie 1750 m. Porcelianas. Estijos dailės muziejus, Johanneso Mikelio kolekcija
Estijos dailės muziejaus filialas, skirtas privačiai Johanneso Mikelio kolekcijai, buvo atidarytas 1997 m. 2022 metais Mikelio muziejus su specialia programa mini 25 metų jubiliejų, o jo atidarymo akordas bus atnaujintos Rytų porceliano parodos atidarymas. Šį kartą daugiau dėmesio skiriama kūrinių atsiradimui Mikelio kolekcijoje, taip pat daiktų istorijai, paskirčiai ir gamybos būdams.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Mikkel muziejų:
Adamson-Eric muziejus
Lühike jalg 3, Tallinn
Paroda „Medžiagų kaita. Dizainas ir naujos technologijos“
2022 04 08–2022 09 25
Kartas Ojavee ir Johanna Ulfsak. Tiesioginiai srautai. 2016 m.
Paroda „Medžiagų įtaka. Dizainas ir naujos technologijos“ tyrinėja įvairių medžiagų ir naujausių technologijų panaudojimą šiuolaikinių Estijos menininkų ir dizainerių kūryboje. Tarp kitų darbų galite pamatyti išmaniuosius Kärt Ojavee ir Johanna Ulfsak audinius, Siim Karro baldus, pagamintus iš grybų žaliavų, turinčių neigiamą anglies pėdsaką, ir originalų Darios Popolitovos kūrybiškumą. Paroda kviečia pamąstyti apie mūsų asmeninį santykį su medžiagomis ir medžiagų poveikį aplinkai bei visuomenei.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Modernizmas ir įvairovė“
2022 03 01–2022 12 30
Adamsono-Erico darbų koliažas: Apyrankė. 1964‒1968; Autoportretas (Piemuo). 1931 m.; Porcelianiniai indai. 7 dešimtmetis; Ispanijos peizažas su arbūzu. 1931. Visi meno kūriniai Estijos dailės muziejaus
Adamsonas-Ericas (1902‒1968) yra vienas ryškiausių Estijos modernistų menininkų. Jis buvo talentingas ir nepaprastai įvairiapusis kūrėjas, per savo gyvenimą tapęs legenda. Adamsonas-Ericas buvo vienas iš nedaugelio menininkų, vienodai stiprus ir kaip tapytojas, ir beveik visose taikomosios dailės bei dizaino srityse. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Adamsonas-Ericas dėl daugybės kelionių buvo vienas reikšmingiausių Estijos meno kosmopolitų, gyvenęs ir dirbęs įvairiose Europos vietose. Jis taip pat buvo aktyvus ir drąsus Estijos kultūrinio gyvenimo dalyvis bei reikšmingas visuomenės veikėjas. Be to, jis aktyviai dalyvavo kuriant ir organizuojant Estijos meno gyvenimą, o pokariu buvo gerbiamu dailės mokytoju, paveikusiu kelias kartas.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Adamsono-Erico muziejų:
Fotografijos muziejus „Fotografiska“
Telliskivi 60a-8, Tallinn
Frank Ockenfels 3 paroda „Introspekcija“
2022 06 17–2022 10 09
Naudodamas įvairias priemones, tokias kaip fotografija, tapyba ir koliažas, bei eksperimentuodamas su šviesa, optika ir įvairių tipų fotoaparatais, Ockenfelsas visada stengiasi peržengti fotografijos ir meno ribas. Jo kartais brutalus būdas iškraipyti savo nuotraukas, pavyzdžiui, žirklėmis, rašalu ir anglimi, paverčia jo nufotografuotus pasaulinio garso aktorių ir muzikantų portretus paties Ockenfelso vidinio pasaulio atspindžiu. Rezultatas – intymus ir dažnai provokuojantis vaizdų rinkinys, kuris iš pradžių gali net nustebinti, tačiau turintis vidinį grožį.
Daugiau nei tris dešimtmečius jis fotoaparatu fiksavo pasaulinio garso aktorius, muzikantus ir Holivudo asmenybes. Jis užfiksavo tokius kaip Nirvana, David Bowie, David Lynch, Angelina Jolie, George Clooney, Natalie Portman, Willie Nelson, No Doubt, The Yeah Yeah Yeahs, The Strokes ir daugelį kitų.
Daugiau apie parodą.
Cooper & Gorfer paroda „Tarp šių sulankstytų sienų – utopija“
2022 05 20–2022 09 18
Prie ko tu prisirišęs? Kur yra tavo vieta? Jei tau reikėtų viską palikti ir pradėti iš naujo – kas tu būtum?
Humanitarinės tragedijos dėl karų ir visuotinio klimato kaitos padarinių sukelia neišmatuojamas migracijos ir kančių bangas. Jos verčia mus susimąstyti, ar galime įsivaizduoti geresnį pasaulį? Priblokšti suvokimo, kad gyvename utopijos praradime, Cooper & Gorfer dirba su jaunomis moterimis vietinėse bendruomenėse, kurių gyvenimus sugriovė priverstinė migracija. Kokios yra šių moterų svajonės, tapatybės ir slapti ilgesiai?
Daugiau apie parodą.
Cho Gi-Seok paroda „Koegzistencija“
2022 08 19–2022 11 20
Cho Gi-Seok savo vaizduotėje nuolat ieško grožio. Jo nuotraukos išsiskiria stipria kompozicija, kur viskas nuo šviesos ir spalvų iki daiktų ir drabužių yra kruopščiai suplanuota. Jis yra vienas įdomiausių Azijos mados fotografų ir menininkų.
Vienas žodis, prie kurio jis dažnai grįžta savo kūryboje, yra koegzistencija. Jo požiūriu, viskas, kas mus supa – kiekviena gėlė, gyva būtybė, vieta ir skaitmeniniai dalykai – yra veikiami tam tikrų reiškinių, ir visa tai sudaro mūsų gyvenimą: žmonija, gamta ir net mašinos turi gyventi kartu, vienas šalia kito.
Daugiau apie parodą.
Pixy Liao paroda „Tavo žvilgsnis priklauso man“
2022 04 22–2022 08 14
Stereotipinis kinietės, kaip žmonos ir motinos, nesavanaudiškai kitais besirūpinančios moters, vaidmuo niekada nebuvo Liao idealas. Menininkės tikslas – būti nepriklausoma moterimi, apibrėžta ne klasikinių normų, o kažkuo kitu – kažkuo nežinomu. Liao projektą inicijavo jos draugų reakcija: jos mylimąjį Moro, 5 metais jaunesnį už menininkę, jie laikė per jaunu Liao. Moro tapo moters mūza, o menininkės nuotraukos ėmė vaizduoti neįprastą vyro ir moters dinamiką.
Pixy Liao meta iššūkį tradiciniam vyro ir moters santykių stereotipui, todėl ši paroda nepalieka nieko neutralaus, sukeldama nuo žiūrovo priklausančias emocijas, nesvarbu, ar tai būtų sumaištis, džiaugsmas, pasilinksminimas, pasibjaurėjimas, nuostaba ar priklausymo jausmas. Liao darbai ne tik laužo lyčių vaidmenis, bet ir verčia susimąstyti apie kitas praktikas, kurias tradiciškai laikome normaliomis romantiniuose santykiuose.
Daugiau apie parodą.
Carla Gannis paroda „Jaustukų sodas“
2022 04 22–2022 08 28
Savo darbu Carla Gannis priverčia žiūrovą galvoti apie jaustukus ir kaip juos naudoti, o ne įprastai per pora sekundžių nuspręsti, kuris iš jų geriausiai išreiškia jo nuotaiką.
Gannis darbas yra skaitmeninio amžiaus tapytojo Hieronymus Bosch daugiau nei 500 metų senumo šedevro triptiko „Žemiškų malonumų sodas“ versija. Jei Boscho laikais žmonių gyvenimus įprasmino Dievas, kuriam jie buvo atsakingi už savo veiksmus, dabartiniais laikais ši dimensija buvo pakeista virtualia. Kol vienas menininkas tam tikrame lygmenyje ieško kontakto su dieviškąja sistema, kitas jungiasi su tokia pat totalia sistema, kuri pasiekia mūsų visų telefonus. Boscho kūryboje yra konfliktų, humoro, tamsos ir absurdo, o visa tai eina kartu su buvimu žmogumi, o įtaigūs Gannis darbai, daugkartinė kritika, rodo, kad nedaug kas pasikeitė.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti muziejų „Fotografiska“:
„Kai“ meno centras
Peetri 12, Noblessner, Tallinn
Paroda „Ars viva 2022 – Suvokimo agentai“
2022 04 09–2022 08 07
Mooni Perry „Binlang Xishi“ (2021–2022). Nuotrauka: vaizdo įrašas. Menininko sutikimu
Šioje parodoje pristatomi šeši menininkai, ars viva prizo laureatai: Lewisas Hammondas, Tamina Amadyar ir Mooni Perry, taip pat trys iškilūs menininkai iš Baltijos regiono – Laura Põld, Anastasia Sosunova ir Jānis Dzirnieks.
Metaforiškai paroda traktuoja menininkus kaip agentus suvokimo lauke – kūrėjus, turinčius ypatingą pažinimą ir buvimą, pernešančius kritines žinias ir aštrias emocines būsenas. Jų drąsa yra beribė ir kritiškai priešintis kažkam, arba išlikti sąmoningai dviprasmiškam.
Daugiau apie parodą.
Merike Estna personalinė paroda „Dirvožemyje mūsų meilės nebus“
2022 08 19–2022 11 27
Merike Estna „Dirvožemyje mūsų meilės nebus“ (2022). Merike Estna studijos ir Temnikova & Kasela galerijos sutikimu. Fot. S. Stepaško.
Merike Estna „Dirvožemyje mūsų meilės nebus“ (2022). Merike Estna studijos ir Temnikova & Kasela galerijos sutikimu. Fot. S. Stepaško
Ši paroda sumanyta kaip menininkės kūrybos mini retrospektyva, kurioje pristatoma eilė naujų darbų ir keletas kūrinių, kurie pirmą kartą bus rodomi Estijoje. Tarp pastarųjų yra Estnos didelės apimties paveikslas „Nykstančių amžių vandenynas“, sukurtas 2019 m. „Moderna Museet Malmö“ parodai, ir rankomis austas, didelės apimties kilimas „Tragiškojo poeto namai“, užsakytas personalinei parodai 2019 m. „Bosse & Baum“ galerija Londone 2021 m., bei kiti.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti meno centrą „Kai“:
Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejus
Lai 17, Tallinn
Mare Kelpman paroda „Spalvos kodas“
2022 06 03–2022 09 11
Mare Kelpman – žinoma Estijos dizainerė, vietinio dizaino kraštovaizdžio ir kasdienės aplinkos ramstis Estijos dizaino kultūroje. Jos kuriamos tekstilės stiprybė, visų pirma, pasireiškia sumaniu raštų ir spalvų deriniu. Pagrindinės kūrybinės technikos, kurias ji vis dar įgyvendina ir dėl kurių ji yra labiausiai žinoma, yra kruopščiai parinktos spalvos ir subtilus raštas. Mare Kelpman tekstilė tapo fenomenu, turinčiu nepaprastai platų įtakos lauką.
Ši paroda atskleidžia Kelpman tekstilės studijoje sukurtų darbų užkulisius, dekoduoja juos per procesą, kuris nebūtinai pasireiškia objekte, bet padeda plačiau suprasti gautus daiktus.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Žvilgsnis per objektus. Moterys šiuolaikiniame lenkų dizaine“. Lydinti paroda: „Moterys šiuolaikiniame Estijos dizaine“.
2022 06 17–2022 09 25
Naratyvas „Žvilgsnis per objektus“ orientuotas į moteris, lenkų dizaineres, veikiančias vietiniu ir tarptautiniu mastu. Atspirties taškas – kuruota dizaino objektų atranka, leidžianti pažvelgti į Lenkijoje vykstančias transformacijas. Be jokios abejonės, lenkų dizainerės integravosi į Europos sceną be tradicinių „Rytų Europos“ ar „Centrinės Europos“ išankstinių nuostatų. Dar prieš 10 metų Lenkija tebebuvo tik pirmaujančių dizaino prekių ženklų subrangovė. Ji neegzistavo kaip dizaino prekės ženklas. Šiandien ji yra pripažinta strategine dizaino ir verslo partnere, kurioje dera tikras meistriškumas, dizaino kokybė ir priimtinos kainos. Mes sutelkėme dėmesį į šešiolika moterų dizainerių ir objektų, kuriuos jos sukūrė. Su kiekviena iš jų susitikome keletą kartų ir aptarėme įkvėpimus ir procesus, individualias strategijas ir požiūrius į medžiagą. Norėjome suprasti jų įtaką ir indėlį į pokyčius. Jau žinojome, kad Lenkija turi ilgametę, neapsakomą moterų dizainerių, kurios stovi už lemtingų įvykių ir turi įtakos dizaino judėjimui ir augimui, istoriją.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Estijos dizaino įvadas“
Nuolatinė ekspozicija
Didžiausioje iki šiol nuolatinėje Estijos dizaino parodoje „Estijos dizaino įvadas“ – beveik 500 objektų, dizaino darbų ar fotografijų iš daugiau nei 200 dizainerių ar įmonių. Paroda apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų su Lorupo ir Liuterio gamyklų gamybos pavyzdžiais, taip pat tokiais darbais kaip Huumi pirties krosnelė, apdovanota Red Dot apdovanojimu, bei Mare Kelpman darbais.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Surinkti darbai“
Nuolatinė ekspozicija
Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dabar veikia didžiausia iki šiol nuolatinė Estijos taikomosios dailės paroda. Antrame muziejaus aukšte esančioje ekspozicijoje, kurios plotas 450 m2, yra daugiau nei 2000 beveik 400 menininkų darbų. Parodoje apžvelgiama Estijos taikomosios dailės raida ir pristatomi šioje srityje dirbusių ir dabar dirbančių menininkų darbai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų – nuo Adamsono-Erico iki Tanel Veenre.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejų:
Galerija „Hobusepea“
Hobusepea St 2, Tallinn
Andres Koort personalinė paroda „Chaosas ir tvarka“
2022 07 27–2022 08 22
Andreso Koort parodos pavadinimas „Chaosas ir tvarka“ nurodo dvi priešingas jėgas ir judėjimą tarp šių valstybių. Etimologiškai žodis „chaosas“ yra susijęs su graikų kalbos veiksmažodžiu „χαίνω“, kuris reiškė tuščią erdvę, tuštumą, tarpą. Tai pirminė daiktų būtis arba nebūtis, būsena, kurioje yra potencialas, noras būti organizuotam. Tai prasidedanti gryna energija pakrautų dalykų fazė, visko gimimo momentas. Tikslieji mokslai taip pat užsiima „chaoso“ prigimties tyrimais. Pagal chaoso teoriją, už iš pažiūros atsitiktinio chaotiškos sudėtingos sistemos elgesio slypi sisteminė pagrindinė struktūra, nuolatinis grįžtamasis ryšys, pasikartojimai, savęs panašumas, fraktalai ir saviorganizacija.
Andresas Koort savo darbuose nagrinėja chaosą ir tvarką, dirbdamas su pasikartojimo, savęs panašumo, saviorganizavimosi ir drugelio efekto metafora, kur labai mažas vienos būsenos pokytis gali sukelti didelį skirtumą vėlesnėje būsenoje.
Kaip rasti galeriją „Hobusepea“:
Galerija „Draakon“
Pikk 18, Tallinn
Sirje Petersen personalinė paroda „Šviesos kursas“
2022 07 25–2022 08 19
Sirje Petersen yra tapytoja ir dėstytoja. Savo meninėje praktikoje Petersen daugiausia dėmesio skiria žmogaus būties ir žmogiškumo temai. Susitikęs su menininkės paveikslais, žiūrovas susiduria su žmogaus vidinio pasaulio atspindžiais, kur svarbią vietą užima spalva kaip išraiškos priemonė. Pašalindama visas nereikalingas paveikslų detales ir pridėdama pastebimų asmeninės patirties niuansų, Petersen savo kūryboje pasiekia abstrakcijai artimą dimensiją. Dabartinėje jos ekspozicijoje mes, kaip žiūrovai, patenkame į apšviestus žmogaus sielos kampelius, kad susidarytume neaiškų supratimą apie paslėptus jos klodus. Tai menininkės pažintinė kelionė laiku.
Kaip rasti galeriją „Draakon“:
Galerija „Tallinn Art Hall“
Vabaduse Väljak 6, Tallinn
Cloe Jancis paroda „Norų šulinys“
2022 07 09–2022 09 04
Tūkstančius metų žmonės kalbėjo apie amžinos jaunystės šaltinį ir norų šulinius, tačiau tokio šaltinio ar šulinio taip ir nerado. Šiandien jaučiamas nenumaldomas žmonių amžinos jaunystės ir grožio troškulys. Cloe Jancis paroda „Norų šulinys“ įkvėpimo semiasi iš socialiniuose tinkluose parduodamų savipagalbos galimybių antplūdžio. Parodos kuratorius Siimas Preimanas.
Daugiau apie parodą.
22-oji metinė Estijos menininkų asociacijos paroda „2022 m. pavasario paroda“
2022 06 20–2022 08 14
Populiarioje kasmetinėje Estijos menininkų asociacijos parodoje dalyvauja menininkai Jaan Elken, Eike Eplik, Alexei Gordin, Mauri Grossas, Ulvi Haagensen, Mirjam Hinn, Madlen Hirtentreu, Anisa Aleksandra Ianchenko, Laura De Jaeger, Eva Jänes, Saskia Järve, Anna Kaarma, Danel Kahar, Liina Kalvik, Anniki Kari, Mati Karmin, Erki Kasemets ir Pärtel Tall, Jüri Kask, Jüri Kass, Andres Koort, Paul Kormašov, Liisa Kruusmägi, Urve Küttner, Laivi, Peeter Laurits, Krista Leesi, Janne Lias, Anna Mari Liivrand, Holger Loodus , Johannes Luik, Anastasia Mazur-Skrobova, Aarne Mesikäpp, Aureelia Mitt, Katariin Mudist, Maarit Murka, Eva Mustonen, Jane Muts, Naima Neidre, Mall Nukke, Terje Ojaver, Aet Ollisaar, Mall Paris, Anne Parmasto, Per William Petersen, Darja Popolitova, Mari Prekup, Brenda Purtsak, Enn Põldroos, Taavi Rekkaro, Jane Remm, Lembe Ruben, Laura Ruuder, Andrus Rõuk, Inessa Saarits, Uku Sepsivart, Maria Sidljarevitš, Sandra Sirp, Evelin Zolotko, Edgar Tedresaar, Maryliis-Grinfeld, E Edgar Tedresaar, Maryliis Teinfeld Tihemets, Roman-Ste n Tõnissoo, Rein Tääker, Anne Türn ir Toomas Tuul, Marta Vaarik, Valetto, Alo Valge, Ave Vellesalu, Valeri Vinogradov, Toomas Vint. Taip pat bus atstovaujamos Kogo ir Vaal meno galerijos. Parodą kurs Valge Kuup Studio.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti galeriją „Tallinn Art Hall“:
Šioje apžvalgoje pateikiame 2022 metų rugpjūčio mėnesio Talino meno muziejų ir parodų sąrašą, o visus su šiomis parodomis susijusius straipsnius bei naujausius mėnesinius muziejų ir parodų sarąšus rasite čia.
