Šis garsus R. Dichavičiaus ciklas sukurtas 1963-1989 m. Menininkui pozavusių modelių paveikslai režisuoti ir fiksuoti natūralioje gamtoje, Baltijos pajūryje, o modelių kūno linijos organiškai susilieja su gamtos ornamentais. Vėliau nuotraukos ilgus metus buvo atrenkamos ir tvarkomos. Siekta išgryninto reginio. Tiek fotografijų meistrystė, tiek paties nuogo kūno vaizdavimas tapo kūrybinės drąsos ir laisvės išraiška.
Kaip pats R. Dichavičius sako, jam šio fotografijų ciklo kūrimas reiškė nemelavimą sau, tyrumosiekį, sakralumą, lyriškumą ir grožį. Pasak menininko, jis dažnai klausinėjamas tik apie „Žiedai tarp žiedų“. Tačiau, būdamas dailininkas, jis yra nufotografavęs ir keliasdešimt tūkstančių etnografinių kadrų. „Man gražu ir rūpintojėlis – apsamanojęs, sutrupėjęs, subyrėjęs, ir apaugusi trobelė, ir diedukas su dalgiu. Man jis irgi gražus ir šventas. Aš vaizdavau tai, ką aš myliu, kam aš jaučiu simpatiją ar kieno dvasinę būseną pajaučiau. Vaizdavau tai, kas man rūpėjo. Žiūrėkite, merginos visos susiliejusios su gamta. Nėra nei vieno kadro, kad gulėtų pūkuotoje lovoje. Ji – gamtos kūdikis, ji – gamta gamtoje, jaunystės žydėjimas”, – pasakoja R. Dichavičius.
Šviesa, prasiskverbusi pro sovietinės priespaudos tamsą
Parodos eksponavimo erdvė tarsi atspindės menininko R. Dichavičiaus kelią. Vaikystėje autoriau sgyvenimas buvosunkus – jis išgyveno tremtį. Grįžęs susidūrė su geležine sovietine valdžia. Nors oficialiai cenzūros nebuvo, tačiau sovietmečiu surengti parodą ar išleisti bet kokį leidinį buvo labai sudėtinga, reikėjo gauti labai daug patvirtinimų iš skirtingų institucijų. Jei tokios parodos vykdavo – tai privačiai, slapta. Bet koks žodis ar vaizdas turėjo praeiti per geležinį sovietinės cenzūros tinklą. Tačiau R. Dichavičiui pavyko gauti aukščiausiojo tų dienų vadovo, Perestroikos kūrėjo palaiminimą publikuoti pirmąją fotoaktų knygą, o vėliau ir surengti pirmąją tokio pobūdžio fotografijos parodą.
Sovietinėje visuomenėje R. Dichavičius buvo tapęs švelniu revoliucionieriumi, sugebėjusiu savo pusėn palenkti geležinę tvarką, neigusią žmogaus kūno grožį. Nuotraukos bus rodomos tamsioje erdvėje, tačiau kiekviena jų bus apšviesta ryškia šviesa – jos bus tarsi šviesa, prasiskverbianti pro sovietmečio tamsą.
Atskiroje, ekspozicine siena atitvertoje erdvėje bus įkurta fotolaboratoriją primenanti erdvė, apšviesta raudona šviesa. Ji primins R.Dichavičiaus namuose turėtą fotolaboratoriją; tuo metu Lietuvoje beveik nebuvo fotolaboratorijų, tad dauguma kūrėjų jas būdavo įsirengę patys. Šioje ekspozicijoje bus rodomas paties autoriaus prieš 30 metų išryškintos nuotraukos, tarp jų – ir keletas niekada anksčiau neeksponuotų, kurių nebuvo fotoalbume.
Parodos visame pasaulyje
Fotomenininkas, dailininkas, leidėjas R. Dichavičius gimė 1937 m. 1963 m. baigė LTSR dailės instituto (dabar – Vilniaus dailės akademija) Grafikos fakultetą. Daug metų dirbo redakcijose ir leidyklose meniniu redaktoriumi. Iliustravo ir apipavidalino virš dviejų šimtų leidinių. Dirbo tapyboje, grafikoje, meninės fotografijos ir reklamos srityse. Per savo karjerą yra surengęs parodų Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV, Italijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Islandijoje ir kt. Yra Lietuvos fotomenininkų, žurnalistų, dailininkų sąjungų narys, AFIAP narys, LR Vyriausybės ir kitų premijų laureatas.
Paroda „Žiedai tarp žiedų“ pirmą kartą buvo eksponuota Maskvoje, žurnalistų sąjungos „Fotocentr“ galerijoje. Paroda buvo eksponuojama 5 mėnesius, ją per dieną aplankydavo apie 20 tūkstančių žiūrovų iš visos TSRS. Vėliau paroda apkeliavo daugelį buvusių Sovietų Sąjungos respublikų didžiųjų miestų, o vėliau – ir Europos. Nenuostabu, kad tikrumo išsiilgusiems žmonėms fotoalbumas „Žiedaitarp žiedų“ tuo metu tapo tam tikru laisvės manifestu, o fotografijos – šviesa prasiskverbusi pro sovietinės cenzūros tamsą.
Paroda „Žiedai tarp žiedų“ galerijoje „Ardor11“ (A.Jakštog.9) veiks 2022 m. rugsėjo 9 – spalio 9 d.
Parodos atidarymas rugsėjo 9 d. 18 val.