Meno pasaulio nonkonformistę Yoko Ono atpažįsta visi: muzikos prodiuserė, ryški Niujorko meno scenos figūra ir legendinės roko grupės „The Beatles“ įkūrėjo Johno Lenono žmona, kadaise kartu su Jurgiu Mačiūnu buvusi prie Fluxus judėjimo ištakų. Yoko Ono braižui būdingas politiškumas ir visuomeniškumas, tad jos darbai neprarandanti aktualumo, skatina kritiškai vertinti aplinkinį pasaulį. Šios menininkės kūrybą visą rudenį galima pamatyti Kauno paveikslų galerijoje.
„Laisvės pažinimo sodas“ (kuratorius – Jon Hendricks) – retrospektyvinė Yoko Ono kūrybos paroda, rengiama bendradarbiaujant su jos įkurta „Studio One“ Niujorke, Šiuolaikinio meno centru ir Kauno paveikslų galerija. Parodoje gausu menininkės kūrinių, apžvelgiančių įvairius kūrybos laikotarpius bei praktikas: nuo konceptualaus meno, eksperimentinio kino iki erdvinių instaliacijų, objektų ir performanso meno. Paroda kviečia žiūrovus ne tik stebėti meno kūrinius galerijos erdvėse, bet ir patiems įsitraukti į kūrybos procesus, sekant menininkės paliktomis instrukcijomis.
Kada: iki gruodžio 4 d.
Kur: Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Dresdene vykstanti OSTRALE bienalė – viena didžiausių Vokietijoje rengiamų šiuolaikinio meno parodų, organizuojama netradicinėse, kitai funkcijai projektuotose, ne menui skirtose erdvėse. „Srovės nepasroviui“ (kuratorė – Patricija Gilytė) – paskutinė keliaujančios OSTRALE bienalės renginių dalis, pasakojanti apie globalumą su visomis šio daugiasluoksnio reiškinio srovėmis.
Parodoje žiūrovas gali ieškoti tik jam skirtos svetimtautiškos, kitakalbės, svetimšalio slapta perduotos žinios, užkoduotos meno kalbos forma, o kartu pajausti, kaip laiko tėkme alsuoja Kauno centrinio pašto sienos.
Kada: spalio 5 – lapkričio 13 d.
Kur: Kauno centrinis paštas
Daugiau informacijos galima rasti čia.
„Paroda, XX amžiaus laikmečio dvasią atskleisianti per persipynusią skirtingų meno rūšių sinergiją“ – taip būtų galima pristatyti vieną unikaliausių programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pristatomų renginių – parodą „Austinis menas – XX a. Europos ir Amerikos avangardiniai kilimai“. Šios avangardinio meno simbiozės rėmuose pristatomi ne tik ryškiausiųjų pasaulio menininkų, tokių kaip Jean Lurçat, Jacques Borker, Laila Karttunen, Ivan Da Silva Bruhns, Louis Marcoussis, Ralph Pearson, Frankas Stella Jean Burkhalter kurti kilimai, tačiau ir lietuvių – kolekcininko Dainiaus Lanausko, 1920–1955 m. laikotarpio dizainerių Jono Prapuolenio, Jono Virako, architekto Arno Funko kolekciniai baldai.
Simbolinę prasmę turinčioje lokacijoje, architekto Vytauto Landsbergio – Žemkalnio projektuotame pastate – dabartiniuose Kauno menininkų namuose įsikūrusią parodos ekspoziciją parengė rytietiškų kilimų ekspertė, persiškų kilimų galerijos Kaune įkūrėja Laura Bohne drauge su išskirtinių, antikvarinių kilimų galerijos, įsikūrusios Milane, savininku bei kilimų meno žinovu – Alberto Levi.
Kada: spalio 1–14 d.
Kur: Kauno menininkų namai
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Savo tėvų – kauniečių Juozapo Kagano ir Margaritos Štromaitės – Holokausto išgyvenimo istoriją papasakoti pasiryžusi menininkė Jenny Kagan parodoje „Iš tamsos“ kviečia leistis į skaudžius, tačiau vilties kupinus prisiminimus, kuriuose veriasi ne tik asmeniniai jos šeimos likimo vingiai, bet ir Antrojo pasaulinio karo įvykių Lietuvoje paveikslas. Menininkės tėvai susipažino ir susituokė Kauno gete. Negailestingas istorijos vingis, kitaip nei daugybei artimųjų, jiems baigėsi laimingai – pora išgyveno karą slapstydamiesi. Padedami lietuvio Vytauto Rinkevičiaus, geležies liejykloje, kurioje tėtis dirbo kaip geto kalinys, jie įsirengė slėptuvę – medinę dėžę, kurioje išgyveno maždaug 9 mėnesius. Toji medinė dėžė – tėvų slėptuvė – tapo parodos „Iš tamsos“ šaknimis, savotišku leitmotyvu.
„Iš Tamsos“ (prodiuserė – Justina Petrulionytė-Sabonienė) lankytojus pasitinka savotiškame laukiamajame – parodą rekomenduojama apžiūrėti vaikštant itin mažomis grupėmis, tad norint išvysti ekspoziciją gali tekti šiek tiek palaukti. Tai padaryti tikrai verta, nes paroda suteikia galimybę leistis į itin asmenišką kelionę – dalį eksponatų galima paimti į rankas, tyrinėti patiems atsiverčiant dienoraščių ištraukas, pakėlus suskambantį telefoną ar atsidarant skirtingose vietose išdėstytus lagaminus. Keliaujant iš vieno kambario į kitą, veriasi šiandien sunkiai suvokiama žmonijos tragedija, kurioje, kaip ir visuose išgyvenimuose, netrūksta žmogiškumo, drąsos, pasiaukojimo, o svarbiausia – vilties.
Kada: iki spalio 30 d.
Kur: Gimnazijos g. 2/4
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Kultūra šį rudenį keliasi ir į Kauno centrinį paštą. Modernizmo architektūros lopšyje įsikūrė daugybė parodų, kuriose – patirtys įvairių pomėgių lankytojams. Nuo porceliano dirbinių iki šiuolaikinio meno apraiškų ar architektūrinių vizijų – užsukę tikrai atras dominančią ekspoziciją.
Iki mėnesio pabaigos čia galima aplankyti kaulinio porceliano simpoziumą ir parodą „Porceliano miestas“ (kuratorius Remigijus Sederevičius). Parodoje „Kauno asorti“ (kuratorė Karolina Jakaitė), pristatomos XX a. II pusės Lietuvos grafinio dizaino istorijos. Interaktyvi paroda „Archi/Textūra“ pristato trejus metus vykdytus architektės Rasos Chmieliauskaitės ir menotyrininko dr. Justino Kalinausko tyrimus nevizualios patyriminės architektūros tema. Tarpkultūrinė Lietuvos-Japonijos architektūrinės rezidencijos programa „ARCHI/TEXTŪRA: invisible & similar“, skirta nevizualaus architektūros pažinimo tyrimams kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenės nariais. Parodoje „Rytai rytai 5“ pristatoma keturiasdešimt Lietuvos ir Japonijos architektų ir architektų biurų sukurtų projektų.
Kada: iki spalio 30 d.
Kur: Kauno centrinis paštas
Daugiau informacijos galima rasti čia.
William Kentridge (PAR) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs, vienas įtaigiausių šių laikų menininkų – pirmą kartą parodą pristatantis Lietuvoje ir Kaune – ten, iš kur kyla jo šeimos litvakiškos šaknys. Menininkas dažnai apibūdinamas kaip skaudžiai atviras humanistas. Parodoje „Tai, ko nepamename“ (kuratorė – Virginija Vitkienė) susiliečia skirtingos technikos, skirtingi žanrai, bet labai panašios dominuojančios spalvos. Juoda ir balta. Menininkas geba įtraukti lankytoją į praėjusius įvykius ir padėti pasijusti lyg jis juose būtų čia ir dabar. Jis genialiai derina aštrų turinį ir paveikią estetiką, supurto išankstines žiūrovo nuostatas ar stereotipinį požiūrį.
„Tai, ko neatsimename, nes tai buvo nuslėpta, nes mūsų galvos buvo užimtos lengvesnių, labiau guodžiančių minčių, nes neradome jėgų ieškoti savo istorijų sąryšio“, – sako menininkas.
Kada: iki lapkričio 30 d.
Kur: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.