Talino meno parodos ir muziejai gruodį
Talinas gruodį alsuoja kalėdine dvasia, senamiesčio gatvelės pasipuošia kalėdinėmis dekoracijomis ir tampa panašios į kalėdinę pasaką. Atsidžiaugę senamiesčiu, skirkite laiko meno muziejams ir galerijoms. Pažiūrėkite, kiek daug įdomių parodų vyksta ir leiskitės į kelionę. Talino muziejai ir meno parodos gruodį laukia Jūsų!
KUMU meno muziejus
Weizenbergi 34 / Valge 1, Tallinn
Paroda „Menas ar mokslas“
2022 10 14–2023 03 19
Iliustracija A. Postels ir F. J. Ruprecht knygai „Illustrationes algarum“ („Dumblių iliustracijos“). Sankt Peterburgas, 1840 m.
Dabartiniais posttiesos laikais ir skaitmeninio sprogimo eroje meno ir mokslo mainams skiriama vis daugiau dėmesio. Šioje parodoje dėmesys skiriamas meno ir gamtos mokslų sąsajoms, daugiausia XIX a. ir XX amžiaus pradžioje. Joje nagrinėjama menininkų ir mokslininkų sąveika tiriant ir reprezentuojant botaniką ir zoologiją, mediciną, klimatologiją, paleontologiją ir kt. Rusijos imperijos Estijos ir Livonijos gubernijose bei tarpukario Estijos Respublikoje. Platesnis projekto tikslas – pripažinti reikšmingą vizualinės kultūros vaidmenį ne tik perteikiant mokslines idėjas, bet ir kuriant, formuojant bei kontroliuojant žinias.
Daugiau apie parodą.
„teamLab“ paroda „Nepertraukiamos gėlės, plūduriuojančios nuolatinėje jūroje“
2022 11 11–2023 05 07
„teamLab“, „TeamLab“ parodos vaizdas: Nepertraukiamos gėlės, plūduriuojančios nuolatinėje jūroje. 2022. Kumu meno muziejus, Talinas © teamLab, Pace Gallery
2001 m. įkurta „teamLab“ yra viena žinomiausių skaitmeninio meno kūrėjų pasaulyje. Jų įspūdingos erdvinės instaliacijos pakeitė skaitmeninėmis technologijomis sukurto meno suvokimą ir padarė jį prieinamą milijonams žiūrovų visame pasaulyje. Tai menas be ribų: per technologijas jis supa ir panardina fiziškai įsitraukusį žiūrovą visais pojūčiais.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Atminties archeologai: Vitols šiuolaikinio meno kolekcija“
2022 11 18–2023 04 09
Leonardas Laganovskis. Perspektyva. 2009 m. Aliejus. Vitols šiuolaikinio meno kolekcija, Ryga
„Atminties archeologai“ yra pirmoji paroda, siūlanti nuodugniai pažvelgti į Vitols Contemporary – vieną labiausiai intriguojančių meno kolekcijų Baltijos šalyse, orientuotą į šiuolaikinį Vidurio ir Rytų Europos meną. Kolekcijoje yra beveik 1000 meno kūrinių iš daugiau nei 150 menininkų. Kolekcininkų Irinos Vītolos ir Mārio Vītolso žodžiais, jų kolekciją įkvėpė jų domėjimasis didžiuliais socialiniais ir politiniais pokyčiais Vidurio ir Rytų Europoje po Berlyno sienos griuvimo 1989 m., taip pat kultūrine regiono įvairove. Parodoje pristatomi meno kūriniai iš Latvijos, Rumunijos, Lenkijos, Rusijos, Čekijos, Lietuvos, Estijos, Gruzijos, Slovakijos, Albanijos ir Ukrainos.
Daugiau apie parodą.
Projektinė erdvė I: „Menas arba mokslas: geologiniai kraštovaizdžiai“
2022 10 14–2023 03 19
Augustas Matthiasas Hagenas. Porfyro siena Hoglando švyturyje. 1835 m. Tartu universiteto biblioteka
„Geologiniai peizažai“ yra platesnės parodos „Menas arba mokslas“ dalis, vizualinės kultūros studija, kurioje tyrinėjamos mokslinės iliustracijos iš Estijos atminties ir švietimo institucijų kolekcijų bei meno ir mokslo sąveika. Šioje projekto erdvėje nagrinėjama abipusė geologijos ir peizažo tapybos įtaka.
Daugiau apie parodą.
Projektinė erdvė II: Maria Kapayeva paroda „Atsitiktinės nuotraukos, šis bei tas“
2022 06 14–2022 12 30
Ši paroda yra nuolatinės ekspozicijos „Tapatybės peizažai: Estijos menas 1700–1945 m.“ dalis.
Tai meninis eksperimentas: tyrimo procesas pristatomas kaip instaliacija. Ką galite padaryti ir ką darytumėte su atsitiktine nuotraukų kolekcija? Prieš aštuonerius metus Marija Kapajeva internete nusipirko keletą senų nuotraukų. Taip Kapajeva pradėjo eksperimentą, siekiantį atverti dažnai neįvertinto, nepakankamai ištirto, marginalizuoto liaudies fotografijos paveldo potencialą.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Tapatybės peizažai: Estijos menas 1700–1945 m.“
Nuolatinė ekspozicija
Nauja nuolatinė ekspozicija pasakoja apie Estijos meno istoriją, kuri vystėsi per daugiatautę Estijos istoriją, peraugant į paveldą, kuriame susilieja estų, baltų–vokiečių ir rusų tradicijos. Didžiausias dėmesys skiriamas meno vaidmeniui visuomenėje ir formuojant įvairių bendruomenių tapatybę. Temos: baltų–vokiečių ir estų vizualinės kultūros sąsajos, vaizdų reikšmės jaunoje Estijos nacionalinėje valstybėje, šiuolaikinio gyvenimo vizijos, moterų menininkių balsai, menas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio autoritarinėje eroje ir Antrojo pasaulinio karo metais, vietos identiteto peizažų atsiradimas. Taip pat apžvelgiama, kokią įtaką vizualiniam tapatybių konstravimui, kartu su aukštuoju menu, padarė menininkai mėgėjai, dizainas ir grafinis dizainas bei profesionalaus meninio ugdymo plėtra. Kartu su aukštuoju menu, ekspozicija apžvelgia vizualinę šalies kultūrą platesniu mastu, pavaizduodama pomėgį menui ir meninį išsilavinimą tampriame ryšyje su grafiniu dizainu ir dizaino istorija.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Ateitis per vieną valandą: Estijos menas 1990-aisiais“
Nuolatinė ekspozicija
Raoul Kurvitz. Pentatoninė spalvų sistema II. Programa 01 ir 03. 1994–1999. Instaliacija. Estijos meno muziejus
Paroda nukrypsta nuo lūžio, kurį Estijos visuomenėje sukėlė Šaltojo karo pabaiga ir nepriklausomybės atgavimas. Estijoje 1990 metai buvo pereinamasis laikotarpis. Šalis buvo išlaisvinta iš Sovietų Sąjungos (1991 m.) ir pradėjo atstatinėti liberalią demokratinę visuomenę, pagrįstą rinkos ekonomika. Parodos pavadinimas pasiskolintas iš legendinės estų pankų grupės J.M.K.E. 1993-iųjų metų dainos žodžių, kuriuose užfiksuota absurdiška dešimtmečio atmosfera, apvertusi kone visas vertybes aukštyn kojomis.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Konfliktai ir prisitaikymai. Estijos sovietmečio menas (1940–1991)“
Nuolatinė ekspozicija
Ilmar Malin. Blėstanti saulė. 1968. Estijos dailės muziejus
Ši paroda reprezentuoja vieną galimą požiūrį į XX amžiaus antrosios pusės Estijos meną, kai jam buvo būdingi konfliktai ir prisitaikymas prie naujos, po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios, politinės tvarkos. Tai, kaip sovietų valdžia suprato meno ir menininkų vaidmenį visuomenėje, kardinaliai skyrėsi nuo požiūrių, formavusių meną prieškario Estijos Respublikoje. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje vyravo griežtas stalininio socialistinio realizmo kanonas, pagal kurį menininkai turėjo realistiškai tarpininkauti ideologinėms komunistų partijos žinutėms. Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje sovietinė visuomenė pamažu tapo liberalesnė, o partijos reikalavimai menui tapo ne tokie griežti, tačiau oficialūs nurodymai sovietinei kultūrai išliko iki devintojo dešimtmečio.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti KUMU meno muziejų:
Kadriorg dailės muziejus
Weizenbergi 37, Tallinn
Paroda „Roma 1810-aisiais – baltų meno mecenatas Vilhelmas fon Blankenhagenas“
2022 09 17–2023 01 22
Francas ir Johanesas Ripenhauzenai. Viktorija. 1810. Kreidos piešinys. Tartu universiteto biblioteka
Ši paroda leidžia pažvelgti į vieną įspūdingiausių XIX amžiaus pradžios meno kolekcijų Livonijoje. Ji priklausė Vilhelmui fon Blankenhagenui (1761–1840), turtingam baltų vokiečių didikui iš Rygos. Didžiąją 1810 metų dalį Blankenhagenas su šeima praleido Romoje, kur jo platus pažinčių ratas, meno mecenato vaidmuo ir prabangūs vakarėliai, kuriuos jis rengė viloje Aldobrandini, sulaukė tarptautinio dėmesio. Blankenhagenų viešnagė Romoje buvo vienas ryškiausių Baltijos vokiečių grandiozinių kelionių į šį Europos meno pasaulio centrą pavyzdžių.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Atvira skulptūrų saugykla“
2022 05 18–2024 12 31
Nežinomas menininkas. Belvederio Apolonas. XIX amžius. Estijos dailės muziejus
Skulptūra sudaro nedidelę, bet išskirtinę Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos dalį, kuri iki šiol visuomenei buvo rodoma labai mažai. Pirmajame Kadriorgo pilies aukšte eksponuojama užsienio skulptūrų kolekcija leis apžvelgti Estijos istorinius ryšius su Vakarų Europos ir Rusijos skulptūromis. Kolekciją sudaro daugiau nei 250 kūrinių, sukurtų nuo XVIII iki XX amžiaus, o jo centre – skulptūros klasikos ir sovietinės Rusijos meno kopijos. Greta portretų yra nemažai figūrinės ir dekoratyvinės skulptūros pavyzdžių.
Atviros saugyklos ekspozicija leidžia iš arčiau pažvelgti į skulptūros meną, susipažinti su pagrindinėmis skulptūros technikomis ir medžiagomis.
Daugiau apie parodą.
Nuolatinė Kadriorg meno muziejaus paroda
Aleksei Bogoljubov. Talino uostas. 1853. Estijos meno muziejus
Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. paveikslai, XVIII–XX a. olandų, vokiečių, italų ir rusų meistrų Vakarų Europos ir Rusijos taikomoji dailė ir skulptūra. Nuolatinėje Kadriorgo dailės muziejaus ekspozicijoje pristatoma Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos grietinėlė, kurią daugiausia sudaro Vakarų Europos ir Rusijos XVI–XX a. paveikslai, skulptūros ir taikomoji dailė.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Kadriorgo dailės muziejų:
Mikkel muziejus
Weizenbergi 28, Tallinn
Jurijus Pimenovas. Harmonikos grotuvas. 1929 m. Akvarelė ir guašas. Tanya Rubinstein-Horowitz kolekcija
Jakovas Rubinšteinas (g. 1900 m. Varšuvoje – 1983 m. Maskvoje) buvo vienas pirmųjų sovietų meno kolekcininkų, pradėjęs kolekcionuoti Stalino priespaudos valdymo metais ir septintajame dešimtmetyje nubrėžęs kryptį plačiau paplitusiam meno kolekcionavimui. Rubinšteino kolekcija buvo sukurta per 25 metus. Tai buvo viena iškiliausių privačių kolekcijų, daugiausia dėmesio skiriančių XX amžiaus pirmųjų trijų dešimtmečių Rusijos menui.
Nors Rubinšteinų šeimos žinioje likusi kolekcijos dalis yra palyginti nedidelė, ji sukuria kolekcijos įspūdį, tokį, koks buvo kadaise. Kolekcija verta dėmesio dėl to, kad atspindi XX a. pradžios Rusijos meno įvairovę ir išsaugo įvairių totalitarinio režimo meno apraiškų pėdsakus. Daugelis menininkų, kurių kūryba pristatoma kolekcijoje, dėl savo meno turėjo paaukoti laisvę ar net gyvybę.
Daugiau apie parodą.
Nuolatinė muziejaus ekspozicija
Nežinomas dailininkas. Paukštidė. 18–19 a. Estijos meno muziejus
Nuolatinės muziejaus ekspozicijos pagrindą sudaro Europos ir Kinijos keramika ir porcelianas bei Vakarų Europos paveikslai iš buvusios Johanneso Mikelio kolekcijos.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Mikelio muziejui 25. Rytietiškas porcelianas“
Nuolatinė muziejaus ekspozicija
Bijin (grožio) figūra Imari spalvų schemoje. Japonija. Apie 1750 m. Porcelianas. Estijos dailės muziejus, Johanneso Mikelio kolekcija
Estijos dailės muziejaus filialas, skirtas privačiai Johanneso Mikelio kolekcijai, buvo atidarytas 1997 m. 2022 metais Mikelio muziejus su specialia programa mini 25 metų jubiliejų, o jo atidarymo akordas bus atnaujintos Rytų porceliano parodos atidarymas. Šį kartą daugiau dėmesio skiriama kūrinių atsiradimui Mikelio kolekcijoje, taip pat daiktų istorijai, paskirčiai ir gamybos būdams.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Mikkel muziejų:
Adamson-Eric muziejus
Lühike jalg 3, Tallinn
Paroda „Nešiok mane: 100 metų rankinėms“
2022 10 07–2023 03 12
Šioje parodoje gilinamasi į rankinės istoriją per pastaruosius 100 metų. Joje demonstruojami garsiausi kiekvieno dešimtmečio krepšiai ir apžvelgiama, kaip laikui bėgant keitėsi stiliai, tipai, funkcijos ir medžiagos. Rankinė, kaip vienas elementariausių moteriškų aksesuarų, atspindi besikeičiantį moters vaidmenį visuomenėje. Parodoje taip pat tiriama popkultūros, popmuzikos ir įžymybių įtaka rankinių tendencijoms ir stiliams. Eksponuojami krepšiai, kurie tapo nesenstančia klasika, pavyzdžiui, ikoniškų krepšių modeliai, kuriuos nešiojo Grace Kelly, Jacqueline Kennedy, princesė Diana ir kiti.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Modernizmas ir įvairovė“
Nuolatinė ekspozicija
Adamsono-Erico darbų koliažas: Apyrankė. 1964‒1968; Autoportretas (Piemuo). 1931 m.; Porcelianiniai indai. 7 dešimtmetis; Ispanijos peizažas su arbūzu. 1931. Visi meno kūriniai Estijos dailės muziejaus
Adamsonas-Ericas (1902‒1968) yra vienas ryškiausių Estijos modernistų menininkų. Jis buvo talentingas ir nepaprastai įvairiapusis kūrėjas, per savo gyvenimą tapęs legenda. Adamsonas-Ericas buvo vienas iš nedaugelio menininkų, vienodai stiprus ir kaip tapytojas, ir beveik visose taikomosios dailės bei dizaino srityse. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Adamsonas-Ericas dėl daugybės kelionių buvo vienas reikšmingiausių Estijos meno kosmopolitų, gyvenęs ir dirbęs įvairiose Europos vietose. Jis taip pat buvo aktyvus ir drąsus Estijos kultūrinio gyvenimo dalyvis bei reikšmingas visuomenės veikėjas. Be to, jis aktyviai dalyvavo kuriant ir organizuojant Estijos meno gyvenimą, o pokariu buvo gerbiamu dailės mokytoju, paveikusiu kelias kartas.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Adamsono-Erico muziejų:
Fotografijos muziejus „Fotografiska“
Telliskivi 60a-8, Tallinn
Andy Warholo paroda „Nuotraukų fabrikas“
2022 09 24–2023 02 26
Andy Warholo menas yra taip giliai įsišaknijęs mūsų kultūroje, kad sunku įsivaizduoti, kokį šoką, nuostabą ir susižavėjimą jis kažkada sukėlė. Jis vienu metu buvo juokingas ir nuostabus. Jo popmenas buvo gryniausias, aštriausias, šmaikščiausias – ir tiesiausias, ir labiausiai gluminantis. Nuo pat pradžių jo kūryba sklandė ant ribos tarp meno ir komercijos, o ribas tarp jų jis sugebėjo panaikinti labiau nei bet kuris kitas menininkas – ne be reikalo jo studija vadinosi „fabriku“.
Parodą „Foto fabrikas“ sudaro daugiau nei 100 vaizdų, kai kurie iš jų dar niekada nebuvo parodyti visuomenei. Paroda yra duoklė Warholo ikoninei Niujorko studijai „Factory“ ir leidžia ypač intymiai pažvelgti į vizualinį menininko gyvenimo ir kūrybos dienoraštį.
Daugiau apie parodą.
Sarah Moon paroda „Nejudančioje vietoje“
2022 11 25–2023 04 26
Pradėjusi nuo aukštosios mados modelio, prancūzų fotografė Sarah Moon greitai suprato, kad tikroji jos, kaip fotografės, vieta yra kitoje kameros pusėje. Moon kūryba formuoja vizualinį pasaulį, kuris akimirksniu atpažįstamas kaip jos savas – kaip ir kai kuriose istorijose, veikėjai juda laiku, kuris mums yra aukščiau įprasto. Literatūrinės ir kinematografinės nuorodos jos kūryboje dar labiau sustiprina buvimo siužeto dalimi jausmą.
Daugiau apie parodą.
Cho Gi-Seok paroda „Koegzistencija“
2022 08 19–2023 01 15
Cho Gi-Seok savo vaizduotėje nuolat ieško grožio. Jo nuotraukos išsiskiria stipria kompozicija, kur viskas nuo šviesos ir spalvų iki daiktų ir drabužių yra kruopščiai suplanuota. Jis yra vienas įdomiausių Azijos mados fotografų ir menininkų.
Vienas žodis, prie kurio jis dažnai grįžta savo kūryboje, yra koegzistencija. Jo požiūriu, viskas, kas mus supa – kiekviena gėlė, gyva būtybė, vieta ir skaitmeniniai dalykai – yra veikiami tam tikrų reiškinių, ir visa tai sudaro mūsų gyvenimą: žmonija, gamta ir net mašinos turi gyventi kartu, vienas šalia kito.
Daugiau apie parodą.
Speciali paroda „Fotografiska gyvenimui. Priimk skirtumą“
2022 09 14–2023 01 15
Pastaraisiais metais visi turėjome galimybę patirti gyvenimo izoliaciją ir pajusti, kaip tai gali paveikti mūsų psichinę ir emocinę sveikatą, kurios pusiausvyra nebūtinai yra mūsų pačių sprendimas. Nors šiandieninė Estijos visuomenė yra daug tolerantiškesnė nei anksčiau, vis dar matome mažai sąmoningumo, šaltų jausmų ar nenoro padėti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Viskas, kas skiriasi nuo normos, daro žmones atsargius ir nutolusius.
Estijos visuomenės žinios, elgesys ir požiūris į specialiųjų poreikių turinčius žmones turi keistis. Paroda siekiama didinti specialiųjų poreikių turinčių žmonių sąmoningumą. Be to, ja siekiama pakeisti požiūrį ir parodyti, kaip tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo anomalija, iš tikrųjų gali tilpti į normą, jei tik praplečiate savo pačių ribas. Ir galiausiai pakeisti žmonių elgesį, o tiksliau – priartinti mus visus žingsniu, o ne atsiriboti. Paroda motyvuota poreikiu skatinti specialiųjų poreikių žmonių socialinę integraciją. Tiesą sakant, psichikos negalią turintis žmogus yra tiesiog mūsų viduje esančio žmogaus aspektas – tas, kurį pažinę tapsime vientisesniu ir geresniu žmogumi.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti muziejų „Fotografiska“:
Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejus
Lai 17, Tallinn
Paroda „Knygų dizainerio studija. Jüri Kaarma ir vėlyvasis sovietinis grafinis dizainas“
2022 09 17–2023 01 08
Paroda „Knygų dizainerio studija. Jüri Kaarma ir vėlyvasis sovietinis grafinis dizainas“ leidžia pažvelgti į materialią grafinio dizaino istorijos realybę, kuri iki šiol dažniausiai buvo pamiršta.
„Šiais laikais grafinis dizainas yra su mumis kiekviename žingsnyje, ir visi yra grafikos dizaineriai. Fotografavimas ir redagavimas, šriftų ir spalvų parinkimas, koliažų kūrimas, projektavimas ir spausdinimas buvo išskirtiniai užsiėmimai, reikalaujantys laiko, specialių įgūdžių ir kolektyvinių pastangų. Su skaitmenine revoliucija jos tapo įprastomis procedūromis kiekvienam, turinčiam kompiuterį“, – aiškina parodos kuratorė Maria Muuk.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Natiurmortai tautiniais motyvais“
2022 10 22–2023 04 02
Menininkas Jaanusas Samma jau seniai domėjosi, kaip konstruojama nacionalizmo idėja. Šioje parodoje jis remiasi medžiaga iš savo asmeninės kolekcijos ir Estijos muziejų saugyklos, kad sukurtų 12 teminių kompozicijų, kuriose nagrinėja tautinių raštų ir motyvų panaudojimą Estijos taikomojoje dailėje ir estampuose nuo XX amžiaus trečiojo iki šeštojo dešimtmečio. Samma daugiausia domisi, kaip nacionalinė ikonografija yra susijusi su valdžia ir kaip ji suformavo estų įvaizdį. Šiai parodai Samma sukūrė tris naujus kūrinius, kurie nagrinėja nacionalinį-konservatyvų meno kanoną ir suteikia galimybę jį pervertinti iš šių dienų perspektyvos.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Estijos dizaino įvadas“
Nuolatinė ekspozicija
Didžiausioje iki šiol nuolatinėje Estijos dizaino parodoje „Estijos dizaino įvadas“ – beveik 500 objektų, dizaino darbų ar fotografijų iš daugiau nei 200 dizainerių ar įmonių. Paroda apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų su Lorupo ir Liuterio gamyklų gamybos pavyzdžiais, taip pat tokiais darbais kaip Huumi pirties krosnelė, apdovanota Red Dot apdovanojimu, bei Mare Kelpman darbais.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Surinkti darbai“
Nuolatinė ekspozicija
Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dabar veikia didžiausia iki šiol nuolatinė Estijos taikomosios dailės paroda. Antrame muziejaus aukšte esančioje ekspozicijoje, kurios plotas 450 m2, yra daugiau nei 2000 beveik 400 menininkų darbų. Parodoje apžvelgiama Estijos taikomosios dailės raida ir pristatomi šioje srityje dirbusių ir dabar dirbančių menininkų darbai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų – nuo Adamsono-Erico iki Tanel Veenre.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejų:
Galerija „Hobusepea“
Hobusepea St 2, Tallinn
Kaisa Eiche ir Kadi Estland paroda „Kaimas be moterų“
2022 11 16–2022 12 12
Kaisa Eiche „Aš neauginu savo sūnaus karui“
„Kaimas be moterų“ – pirmasis Kaisos Eiche ir Kadi Estland bendradarbiavimas galerijoje. Koncepcijos ir fotoinstaliacijos autorė – Kaisa Eiche. Specialiai parodai sukurtas Kadi Estland eilėraštis „Gimimo ženklai“.
Tarvo Varres paroda
2022 12 14–2023 01 09
Kaip rasti galeriją „Hobusepea“:
Galerija „Draakon“
Pikk 18, Tallinn
Lilian Mosolainen personalinė paroda „Memento vivere“
2022 11 15–2022 12 10
„Nemirtingi šokiai su Frida Kahlo“
Lilian Mosolainen: „Mano paroda vadinasi „Memento vivere“ arba „Nepamiršk gyventi“. Šis lotyniškas sakinys dažnai eina koja kojon su sakiniu „Memento mori“ arba „Nepamiršk mirties“, kuris yra ir mano naujausio paveikslo pavadinimas. Kūrinyje tyrinėjamas žmogaus gyvenimas kaip gamtos turo dalis, taip pat jaučiama mirtis kaip tokia, veikiama Ukrainos karo nuotaikos, kurią rodo paveiksle esantys kryžiai. Kalbant apie tapybos techniką, mano naujausi darbai turi stiprią piešimo pradžią ir gilų egzistencinį bei simbolistinį atspalvį, kaip, pavyzdžiui, paveikslas „Brėtėjo mirtis“. Parodoje eksponuojami darbai nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio iki 2022 metų. Seniausio paveikslo „Vakarienė žalumoje“ ir paskutinio paveikslo „Memento mori“ tam tikras panašumas yra būtent realistinio piešinio požiūriu. Kūrinys „Laivo sudužimas“ taip pat kilęs iš pradinio menininko kelio etapo, kuris savo pobūdžiu stebėtinai abstraktus, tačiau temos prasme susijęs su dramatiška naujausių mano paveikslų nuotaika.
Taavi Rekkaro paroda
2022 12 12–2023 01 07
Kaip rasti galeriją „Draakon“:
Galerija „Tallinn Art Hall“
Vabaduse Väljak 6, Tallinn
Paroda „Blogos idėjos“
2022 11 12–2023 01 15
„Bloga idėja 5“, „Blogų idėjų kolektyvas“, 2020 m. Kolektyvo sutikimu
„Blogų idėjų kolektyvas“ pristato trumpus atskirų atlikėjų ir bendradarbių vaizdo įrašus be tiesioginio autoriaus priskyrimo. Kūriniuose kalbama apie vidinius diskursus ir sprendimų priėmimą, susijusius su kūrybiniu procesu, nukreipiant auditorijos įtraukimą nuo gamybos ir nuosavybės klausimų. Akcentuojamas nuoširdus žaidimo atskleidimas ir idėjų apdorojimas – kaip jos vertinamos ir panaudojamos ar atsisakomos meno praktikoje.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Ar yra vilties gražioms būtybėms?“
2022 11 19–2023 02 05
„Ar yra vilties gražioms būtybėms?“, – klausiama Talino meno rūmų Lasnamäe paviljono atidarymo parodoje, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas moterų – trapiausių, bet drąsiausių visuomenės narių – vidiniam pasauliui.
Pagrindinis parodos atspirties taškas – nuoširdžios ir asmeninės estų ir rusakalbių menininkų reakcijos į pasitikėjimo ir klimato krizes, karus ir pandemijas, tradicinių šeimos santykių disbalansą ir į ką jų sukelta įtampa transformavosi mūsų jausmų gelmėje. Išlaikydama pusiausvyrą tokioje kintančioje vietovėje, moteris ir jos jautri oda palieka ypač stiprų įspūdį.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti galeriją „Tallinn Art Hall“:
Šioje apžvalgoje pateikiame 2022 metų gruodžio mėnesio Talino meno muziejų ir parodų sąrašą, o visus su šiomis parodomis susijusius straipsnius bei naujausius mėnesinius muziejų ir parodų sąrašus rasite skiltyje Talino muziejai ir parodos.
