Tadeusz Kulisiewicz (1899–1988) debiutavo 1926 m. grafikų asociacijos „Ryt“ parodoje, kurios nariu tapo ir nuo to laiko dalyvauja visose grupės parodose. Tais pačiais metais jis pirmą kartą išvyko į Szlembarką – kaimą Gorco kalnuose – vietą, į kurią grįždavo visą savo gyvenimą ir kuriai skyrė daugybę grafikos bei piešinių serijų. 1933–1939 m. dėstė piešimą Varšuvos dailės akademijoje, o nuo 1946 m. buvo šios akademijos profesoriumi. 1955 m. jis tapo Berlyno menų akademijos (Akademie der Künste)asocijuotu nariu, o 1965 m. – Florencijos vaizduojamųjų menų akademijos (Accademia di Belle Arti) garbės nariu.
Jo tvirtą poziciją meno pasaulyje liudija daugybė tarptautinių apdovanojimų, įskaitant UNESCO premiją 27-ojoje Venecijos meno bienalėje (1955 m.), pirmąją vietą San Paulo meno bienalėje (1961 m.) ir aukso medalį 2-ojoje tarptautinėje grafikos bienalėje Florencijoje (1970 m.).
Kulisiewicz buvo itin aktyvus menininkas, nuo 1926 m. dalyvavęs visose kolektyvinėse parodose šalyje, atstovavęs lenkų dailę užsienyje ir tarptautinėse parodose.
Kulisiewicz kūryba yra vienas iš XX amžiaus meno reiškinių. Jam būdingas karikatūriškas, glaustas stilius, sumažintas iki grynos linijos, išlieka aktualus ir šiandien, vis dar džiuginantis savo išraiškos turtingumu. Piešinį savitu raiškos įrankiu pavertęs menininkas buvo įkvėptas liaudies meno ir ne tik – puikus idėjų šaltinis buvo kelionės ir paprastų žmonių, kuriuos įamžino savo darbuose, gyvenimas. Jo pieštos figūros, ypač moterų ir vaikų, ištrauktos iš kasdienio gyvenimo, parodo žmogaus gyvenimo didingumą, yra universalios ir nesenstančios.
Šiuo metu Varšuvoje vyksta paroda „Kulisiewicz. Lapido grožis“, pasakojanti istoriją apie tai, kaip atskiri menininko gyvenimo tarpsniai bėgant metams formavo originalią ir išskirtinę išraiškingą kalbą.
Ši daugiasluoksnė istorija nukelia žiūrovą į Szlembarko serijos medžio raižinių ir prieškarinių sausųjų adatų spaudinių pasaulį, kad vėliau parodytų piešinius, sukurtus atliekant daugybę techninių, stilistinių ir teminių tyrinėjimų, transformacijų ir eksperimentų. Istorija kuriama tam, kad atskleistų mums šio menininko esmę – ikonišką „Kulisiewicz liniją“.
Šis platus temos įrėminimas suteikia unikalų kūrinių pasirinkimą, kurie anksčiau nebuvo rodomi vienoje erdvėje. Parodoje pristatomi estampai, piešiniai ir eskizai, sukurti per visą menininko gyvenimą, įskaitant daugybę kelionių į Kiniją, Indiją, Pietų Ameriką ir Kubą. Rodomi darbai yra iš skirtingų galerijų ir muziejų, tokių kaip Nacionalinis muziejus Varšuvoje, Azijos ir Ramiojo vandenyno muziejus ir „Zacheta“ – nacionalinė meno galerija, taip pat Lenkijos kariuomenės ir Varšuvos muziejai. Didelę parodos dalį sudaro privačios Wandos ir Leonardo Pietraszakų, Jaceko Kudelskio ir Jaceko Łozowskio kolekcijos.
Parodą praturtina išsamus istorinis ir kultūrinis kontekstas: gausi archyvinė dokumentacija, spauda, knygos, teatro ir kino kadrai bei dokumentiniai filmai.
Be to, parodą lydi gausiai iliustruotas katalogas su įdomiausių ir svarbiausių menininko darbų reprodukcijomis, įskaitant dr. Januszo Janowskio, dr Annos Manickos tekstus ir menininko draugų Wandos ir Leonardo Pietraszakų atsiminimus, taip pat laiko juosta, sudaryta Zuzannos Sękowskos. Dėl tokio kruopštaus pasiruošimo paroda leidžia užfiksuoti menininko kūrybą ir asmenybę beveik Kulisiewicziui būdinga įžvalgos galia.
Paroda „Kulisiewicz. Lapido grožis“ veikia nuo 2022 m. lapkričio 19 d. iki 2023 m. kovo 5 d. Nacionalinėje meno galerijoje „Zacheta“ (pl. Małachowskiego 3, Varšuva). Kiekvieną mėnesį paruošiame Varšuvos meno muziejų ir parodų apžvalgą – ją rasite skiltyje Varšuva. Parodos ir muziejai.
Varšuva – pilna kultūrinio gyvenimo, taigi leiskitės ją pažinti.