Šiuo metu Nacionalinėje dailės galerijoje vyksta menininko Dariaus Žiūros paroda „Portretai“. Parodoje pristatomi keturi kūriniai, kviečiantys permąstyti portreto, laiko, vietos ir visuomenės sampratas bei dažną, bet ne visada akivaizdų ryšį su istorija ir geopolitika. Ši paroda – didžiausias Dariaus Žiūros darbus pristatantis renginys, apibendrinantis beveik 20 kūrybos metų. Kūrinių serijos „Gustoniai“ ir „Portretai“, instaliacijos „Monumentas utopijai“ ir „Videostudija“ – kaip teigia pats menininkas, galbūt geriausiai atspindi šį kūrybinį laikotarpį ir leidžia įžvelgti ateities perspektyvų galimybes.

Iš D. Žiūros parodos „Portretai” atidarymo. Fot. Viktorija Abraitytė

„Gustoniai“ – tai  nuo 2001 m. tęsiama portretų serija, kurią sudaro kas trejus metus papildomi Pasvalio rajone Gustonių kaime gyvenusių žmonių nebylūs 60 sekundžių trukmės portretai. Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojami 2001-2022 m. sukurti portretai rodomi įspūdingoje 8 ekranų video projekcijoje. Šios serijos darbuose ryškėja ne tik laiko tėkmė, pasireiškianti žmogaus augimo, brandos ir senėjimo ženklais, atsiskleidžia pokyčiai Lietuvos kaime ir jo gyventojų gyvenime, bet ir tai, kaip vaizdo dokumentavimo technikos tobulėjimas veikia portretavimą.

Iš D. Žiūros parodos „Portretai” atidarymo. Fot. Viktorija Abraitytė

Kitoje D. Žiūros eksponuojamoje serijoje „Portretai“ užfiksuota pirmoji Lietuvos gyventojų karta, gimusi po nepriklausomybės atkūrimo. 2005 m. menininkas, keliaudamas po Lietuvą, nufotografavo ir nufilmavo 428 vaikus, kuriems tuo metu buvo nuo trejų iki penkiolikos metų. Pirminis autoriaus sumanymas buvo sukurti šio projekto tęsinį  po 15 metų, tačiau dėl pandemijos teko šį sumanymą atidėti iki 2021-2022, kol menininkui pavyko aplankyti 220 buvusių modelių, šiuo metu gyvenančių aštuoniose skirtingose šalyse.

D. Žiūros parodos „Portretai” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje. Fot. Tamara Pathak

2015 m. sukurtoje ir autobiografinėmis detalėmis paremtoje instaliacijoje „Monumentas utopijai“ apmąstoma trijų jaunuolių, susitikusių 1988–1990 m. karinės tarnybos Sovietų Sąjungos Tolimuosiuose Rytuose metu ir svajojusių tapti dailininkais, draugystė bei likimai. Pirmą kartą šis kūrinys buvo eksponuojamas 10-oje šiuolaikinio meno Kauno bienalėje 2015 m., kuruojamoje žymaus teoretiko ir išskirtinių parodų kuratoriaus iš Prancūzijos Nicolas Bourriaud.

Nuo 2018 m. tęsiamoje interaktyvioje instaliacijoje „Videostudija“ konceptualiai permąstomas Andy’io Warholo projektas „Screentests“ . Tai vizualinis elgsenos testas ir nuolat kuriama laiko kapsulė, kurioje susijungia dalyvių ir žiūrovų statusas bei vaidmenys. Susipažinę su kūrinio taisyklėmis, lankytojai čia gali nusifilmuoti penkiolikos sekundžių trukmės video autoportretui ir pamatyti jį čia pat rodomoje vaizdo projekcijoje.

Iš D. Žiūros parodos „Portretai” atidarymo. Fot. Viktorija Abraitytė

Iš D. Žiūros parodos „Portretai” atidarymo. Fot. Viktorija Abraitytė

Iš D. Žiūros parodos „Portretai” atidarymo. Fot. Lina Samuilovė

Darius Žiūra teigia, kad didžiausias paradoksas yra tai, kad jis tarsi kalba apie žmogų, bando pavaizduoti konkrečią asmenybę, bet neišvengiamai atsiskleidžia pasakojimas apie laiką, vietą, kada ir kur jis buvo sukurtas. Visi portretai būna sukurti tam tikromis technologinėmis priemonėmis, juose vaizduojama specifinė atributika – pradedant drabužiais ir baigiant ikonografiniais simboliais, būdingais konkrečiam istoriniam laikotarpiui, tuo tarpu žmogaus veidas iš esmės nesikeičia jau daug tūkstančių metų. Taigi, labiausiai kinta vaizdavimo technologijos ir su jų evoliucija susijusios vaizdavimo ir pasaulio suvokimo galimybės. Nepaisant nuolatinio technologinio progreso, žmogus ir laikas – dvi neįmenamos mįslės, kurios galbūt labiausiai žadina vaizduotę.

Iš D. Žiūros parodos „Portretai” atidarymo. Fot. Viktorija Abraitytė

Darius Žiūra gimė 1968m. Joniškėlyje. 1991-1997m. Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą, 2017m. apsigynė Meno daktaro laipsnį. Menininkas D. Žiūra kūryboje naudoja įvairias medijas ir technologijas. Kaip teigia autorius, medijos savaime niekada nebuvo pakankamai įdomios, kad imtų į jas gilintis iš smalsumo.  Kiekviena medija jo kūryboje atsiranda ne dėl to, kad menininkui norėjosi išbandyti kažką naujo, bet pirmiausia todėl, kad tai buvo dėkingiausias  įrankis spręsti konkrečias problemas.

Darius Žiūra yra surengęs virš dešimties personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, taip pat dalyvavo daugelyje grupinių parodų (Kraujas ir žemė, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius (2019); Laukiant kito atėjimo, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius; Zamek Ujazdowski, Varšuva (2018); Laikinasis ateičių institutas, Antverpeno modernaus meno muziejus M HKA, Antverpenas, Belgija (2017); 10-toji Kauno bienalė, Kaunas (2016); Manifesta 7. Trentino-Pietų Tyrolis , Italija (2007); Manifesta 5. Donostija, San Sebastianas, Ispanija(2004); ARS 01. KIASMA. Helsinkis, Suomija (2001) ir kitos parodos). Savo kūryboje koncentruojasi į ilgalaikius projektus. Kai kurie iš jų vystomi dešimtmečiais, su laiku įgaudami naujas formas. 2018 m. vasarą organizavo kultūros ir meno festivalį „Gustonių meno dienos“ Gustonių kaime (Pasvalio raj.), kuriame pristatė 18 metų trunkantį tęstinį darbą „Gustoniai“. Dariaus Žiūros filmas „Gustoniai Gustoniuose“ buvo pristatytas Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje kaip festivalio atidarymo filmas 2020 m. rugsėjį. Menininkas gyvena ir kuria Vilniuje.

Nacionalinėje dailės galerijoje paroda vyks iki 2023-02-19.

Iš D. Žiūros parodos „Portretai” atidarymo. Fot. Lina Samuilovė

Iš D. Žiūros parodos „Portretai” atidarymo. Fot. Lina Samuilovė

Iš D. Žiūros parodos „Portretai” atidarymo. Fot. Lina Samuilovė