Konrad von Walenrod. Dail. W. Majeranowskis, 1844
Vilnius – ypatingas, daugiakultūris, įtraukiantis miestas. Su juo dalį gyvenimo susiejo daugybė žymių Lietuvos ir pasaulio menininkų, rašytojų, visuomenės veikėjų. Apie juos ir jų ryšį su sostine knygoje „Vilniaus vardai“ rašo poetas, publicistas, profesorius Tomas Venclova. „Vilniaus galerija“ dalinasi ištrauka (ankstesnius tekstus skaitykite čia), kurioje autorius pristato Konradą von Wallenrodą. Knygą „Vilniaus vardai“ 2017 metais išleido ir jos tekstais pasidalinti sutiko R. Paknio leidykla.
Leidinį įsigyti galima 2di.lt internetinėje parduotuvėje arba 2di pardavimo vietose.
Konradas von Wallenrodas, Kryžiuočių ordino didysis magistras (1391–1393). Kilęs iš Frankonijos kunigaikštystės. Po didžiojo magistro Conrado Zöllnerio mirties (1390-ųjų rudenį) 7 mėnesius ėjo jo pareigas, galiausiai buvo išrinktas į jo vietą. Bendravo su Vytautu, padėjo organizuoti jo 1390 m. žygį į Vilnių. 1391 m. surengė naują kryžiuočių žygį į Lietuvą (Vilniaus nepasiekė). Mirė dar jaunas. Nesutarė su vienuoliais ir Prūsijos miestais, dėl to nemėgtas, pravardžiuotas Julianu Apostata (Atskalūnu). Nuo jo valdymo prasidėjo ordino nuosmukis.
Adomas Mickevičius skyrė Wallenrodui išgarsėjusią romantinę poemą, kurioje jį pavaizdavo kaip į ordino viršūnes prasiveržusį lietuvį, kenkiantį kryžiuočiams ir šitaip keršijantį už savo tėvynę. Nors Mickevičiaus sukurta legenda neturi istorinio pamato, Wallenrodo vardas virto simboliniu. Mėginimai užimti įtakingas pozicijas priešininkų stovykloje ir kenkti jiems „iš vidaus“ vadinami valenrodizmu. Tuo vardu, dažnai be didesnio pagrindo, ženklintas ir kai kurių lietuvių kolaboravimas su caro, nacių bei sovietų valdžia.
Ištrauka: Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017, p. 21).
