Jogaila. Dail. M. A. Godlewskis, 1863; Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. 446 p.)
Vilnius – ypatingas, daugiakultūris, įtraukiantis miestas. Su juo dalį gyvenimo susiejo daugybė žymių Lietuvos ir pasaulio menininkų, rašytojų, visuomenės veikėjų. Apie juos ir jų ryšį su sostine knygoje „Vilniaus vardai“ rašo poetas, publicistas, profesorius Tomas Venclova. „Vilniaus galerija“ dalinasi ištrauka (ankstesnius tekstus skaitykite čia), kurioje autorius pristato Jogailą, Lietuvos didįjį kunigaikštį. Knygą „Vilniaus vardai“ 2017 metais išleido ir jos tekstais pasidalinti sutiko R. Paknio leidykla.
Leidinį įsigyti galima 2di.lt internetinėje parduotuvėje arba 2di pardavimo vietose.
Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila. Dail. M. Bacciarellis (1731–1818)
Jogaila, Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1381, 1382–1392) ir Lenkijos karalius (1386–1434), Algirdo sūnus. Apie jo gyvenimą ligi Algirdo mirties nedaug težinoma. Gimė, manoma, 1348 metais. Mirus tėvui, jis užėmė Vilniaus sostą (prieš tai valdė Vitebską), nors tebebuvo gyvas jo dėdė Kęstutis. 1380 m. Jogaila pasirašė su kryžiuočiais slaptą Dovydiškių sutartį, nukreiptą prieš Kęstutį. Tai patyręs dėdė kitais metais pašalino Jogailą nuo sosto, bet 1382 m. Jogaila suėmė Kęstutį, jo sūnų Vytautą ir vėl tapo didžiuoju kunigaikščiu. Krėvos pilyje įkalintas Kęstutis žuvo, bet Vytautas iš Krėvos pabėgo pas kryžiuočius ir pradėjo su Jogaila ilgą karą.
Apie 1384 m. Jogailai buvo pasiūlyta vesti jaunutę, tuo metu bene trylika metų teturėjusią Lenkijos sosto įpėdinę Jadvygą, ir tapti Lenkijos karaliumi. Prieš vedybas Jadvyga pati kuriam laikui gavo Lenkijos karaliaus (ne karalienės!) titulą. Ji buvo susižadėjusi su Austrijos hercogo sūnumi Vilhelmu, bet lenkų magnatams spaudžiant tos sužadėtuvės buvo nutrauktos: Vilhelmui sumokėta 200 tūkst. auksinų kompensacija. 1385 m. Jogaila pasirašė su lenkais Krėvos sutartį, kuri sujungė Lenkiją ir Lietuvą, nors ir nepanaikindama Lietuvos valstybingumo. Krėvos sutartimi Jogaila taip pat pasižadėjo priimti drauge su savo tauta katalikų tikėjimą.
Tradicija sako, kad Jadvyga mylėjusi Vilhelmą, nenorėjusi už daug vyresnio Jogailos tekėti, bet pasiaukojusi, kad atverstų Lietuvą į katalikybę (kaip Lietuvos apaštalė, 1997 m. ji paskelbta
šventąja). Ji siuntusi dvariškį Zavišą iš Olesnicos, kad jai papasakotų apie „laukinio krašto“ valdovą. Jogaila pasiuntinį draugiškai priėmęs, net nusivedęs į pirtį; grįžęs pas Jadvygą Zaviša apie jį gražiai atsiliepęs. 1386 m. Jogaila Krokuvoje pasikrikštijo Vladislovo vardu ir susituokė su Jadvyga. Santuoka nebuvo laiminga. 1399 m. Jadvyga mirė, nepalikusi įpėdinių. Po to Jogaila vedė dar tris kartus ir tik senatvėje su ketvirtąja žmona susilaukęs sūnų pradėjo Jogailaičių dinastiją.
Jogailos majestotinis antspaudas, 1388
1387 m. Jogaila liepė sugriauti Vilniuje pagonių šventyklą, užgesino amžinąją ugnį, pastatydino naują katedrą ir įsteigė Vilniaus vyskupiją, taip pat suteikė miestui savivaldą (vad. Magdeburgo teisę). Pasak Jano Długoszo, jis pats išvertė į lietuvių kalbą pagrindines krikščionių maldas. 1392 m., galutinai susitaikęs su Vytautu, Jogaila perdavė jam Vilniaus sostą. Pats gyveno daugiausia Krokuvoje, ten atnaujino universitetą (1400), ligi mūsų dienų vadinamą jo vardu, įsteigė prie universiteto bendrabutį lietuviams ir rusėnams studentams. Drauge su Vytautu 1410 m. vadovavo lietuvių, lenkų ir kitų tautų (rusų, čekų, totorių) kariuomenei Žalgirio mūšyje. Pasak tradicijos, 1434 m. pavasarį klausydamasis pro atvirą langą lakštingalų čiulbėjimo peršalo ir mirė. Palaidotas Krokuvoje, Vavelio katedroje šalia kitų lenkų karalių.
Lenkijos istorikai ne be pagrindo laiko Jogailą vienu žymiausių savo krašto valdovų. Tuo metu Lietuvoje, stiprėjant konfliktui su lenkais, Jogaila buvo demonizuojamas, priešpriešinamas
Vytautui, vadinamas išdaviku bei polonizacijos pradininku. Jis buvo kaltinamas ir Kęstučio nužudymu, nors tai nėra įrodyta. 1930 m. Kaišiadoryse įvyko net simboliškas „Jogailos teismas“, pareikalavęs jam mirties bausmės. Kiek vėliau Balys Sruoga dramoje Milžino paunksmė sukūrė silpnavalio, nors geranorio Jogailos paveikslą – ir dabar jis tebėra populiarus. Tačiau šiandien lietuvių istorikai pripažįsta, kad Jogaila buvęs iškilus viduramžių Europos valdovas, turėjęs didelių nuopelnų ir Lietuvai – ją pakrikštijęs ir drauge su Vytautu visam laikui pašalinęs Kryžiuočių ordino pavojų. Jogailos pripažinimą rodo ir jo vardu pavadinta gatvė Vilniaus centre. Įdomu, kad jo paminklas stovi ir Niujorko centriniame parke.
Ištrauka: Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017, p. 18–19).
