Apie fotografijos išradimą buvo paskelbta Prancūzijos mokslų akademijos posėdyje 1839 m. sausio 7 d. Visą procesą L. Daguerre‘as išsamiai pristatė tik rugpjūčio 19 d. Ant poliruotos, sidabru dengtos plokštelės L. Daguerre‘as Paryžiuje padarė pirmąją fotografiją – dagerotipą. Jau po septynių savaičių šią žinią paskelbė „Litovkij vestnik / Kuryer litewski“. Naujasis išradimas Lietuvos skaitytojui buvo pristatytas gana išsamiai – jam skirti net du laikraščio puslapiai, aptarta proceso esmė, numatyta jo kultūrinė vertė ir panaudojimo galimybės.

Abdonas Korzonas. Panerių tunelio statybos. 1860

Tuo metu Vilniuje, kaip ir visame pasaulyje, ėmė steigtis dagerotipijos studijos. Dagerotipai buvo gaminami ant metalinių plokštelių, padengtų šviesai jautriu sidabro jodido sluoksniu. Vaizdo gaminimo technologija neturėjo tarpinio negatyvo, todėl išgauto atvaizdo nebuvo galima dauginti. Dagerotipijos sklaida, technika ir medžiagomis pradžioje rūpinosi atvykėliai iš Vakarų Europos, kurie įžvelgė pelningų perspektyvų fotografijos srityje. 1845 m. atidaryta pirmoji vilniečio Rozensono ateljė, kuri veikė iki 1863 m. (su trumpomis pertraukomis).

Abdonas Korzonas. Vyro portretas. 1854–1855 m. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Nuotraukų formatas buvo vadinamas „visit carte“ (6×9, 10×15, 13×18 cm). Vyravo portretinė fotografija, tačiau apie 1860 m. buvo pradėta sudarinėti Vilniaus vaizdų fotografijų albumai. Abdonas Korzonas pirmasis pradėjo fotografuoti už fotoateljė ribų. Lietuvos fotografijos istorikė Margarita Matulytė pasakoja apie jį: „Pirmasis pradėjo fotografuoti Vilniaus vaizdus, įsitraukė į sukilimą ir patyrė tragišką posūkį likimo – buvo ištremtas ir iširo šeima. Jis nefiksavo įvykių, išskyrus geležinkelio tunelio statybą, bet jis užfiksavo tą efemerišką atmosferą ir tuos vilnietiškus stebuklus – architektūrą.“ A. Korzono Panerių tunelio statybos fotografija (1860 m.) laikoma Lietuvos fotožurnalistikos Lietuvoje pradžia. Muziejiniuose archyvuose iki šių dienų yra išlikę seniausios Abdono Korzono, Alberto Sveikovskio ir Vilhelmo Zacharčiko nuotraukos. Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos fotografas Juozapas Čechavičius užsiėmė fotografine veikla Vilniuje apie dvidešimt metų. Išliko apie 200 neįkainojamos meninės ir istorinės vertės nuotraukų.

Kunigaikščiai Vitgenšteinai, rekonstruodami savo rūmus Verkiuose, suprato turintys išskirtinę galimybę išbandyti naująjį fotografijos išradimą ir ateities palikuonims užfiksuoti rūmus prieš rekonstrukcinius pokyčius. 1839 m. tai atliko Vitgenšteinų vaikų guvernantas Marsiljakas. Jis atsivežė iki tol dar niekam nematytą prietaisą, pasistatė priešais rekonstruojamus Verkių dvaro rūmus, o tada išgaudavo rūmų atvaizdus sidabru padengtose plokštelėse. Pirmųjų Verkių rūmų nuotraukų neišliko, tačiau apie patį įvykį atsiminimuose dalijasi architektas Boleslovas Podčanskis, kuris tuo metu restauravo Verkių dvaro rūmus.

Albertas Sveikovskis. Žygimantų gatvė. 1860–1865 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Abdonas Korzonas. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. 1860–1861 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus