Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2021 m. vasario 6 d. portale vilniausgalerija.lt
Mažojoje Lietuvoje, visai prie pat Nemuno, įsikūrę Bitėnai visais laikais traukė ypatingas istorijas: tiek dėl savo specifinės geografinės padėties, tiek dėl išskirtinių čia gyvenusių asmenybių. Iš pradžių pagarsėję kaip sielininkų – upeivių stotelė, jau vėliau, per tautinį lietuvių atgimimą, Bitėnai išgarsėjo dėl kiek kitokių „sielininkų“ – tiesiog savo sielas Lietuvai atidavusių asmenybių. Pati ryškiausia iš jų – publicistas, spaustuvininkas, vienas iš „Aušros“ leidėjų Martynas Jankus. Būtent Bitėnuose jis išspausdino 360 knygų ir 25 periodinius leidinius.
Ši šviesi istorija šiandien vėl gyva Martyno Jankaus muziejuje – vietoje, kurioje anksčiau ir veikė garsioji spaustuvė. Autentiški darbo įrankiai, raidžių „kasa“, pavyzdiniai leidiniai (o jų M. Jankus parašė ir išleido begalę) – neabejotinai verta dėmesio patirtis ieškantiems įkvėpimo bent šiek tiek pakeisti pasaulį ar bent jau savo aplinką.
„Tarp įdomesnių eksponatų – pomirtinė M. Jankaus kaukė, lieta iš bronzos. Tai neprarasta relikvija žinant, kad tokios kaukės kurtos tik ypač gerbiamiems žmonėms, taip pat įvertinus, kokiomis sąlygomis viskas buvo įgyvendinta: juk M. Jankus mirė pabėgėlių (DP) stovykloje Vokietijoje“, – pasakoja M. Jankaus muziejaus vadovė Liudvika Burzdžiuvienė.
Dar vienas unikalus eksponatas – įspūdingos Amžinosios Rambyno kalno knygos kopija. „Tai buvo vienintelis daiktas, kurį, traukdamasis po Klaipėdos krašto okupacijos, M. Jankus pasiėmė su savimi. Šioje knygoje net 11 metų kaupti linkėjimai, užrašai, pastebėjimai iš viso pasaulio svečių atspindi ir saugo unikalią Bitėnų krašto istoriją“, – sako L. Burzdžiuvienė.
Jeigu Bitėnus lankysite muziejaus nedarbo metu ar dar per karantiną, nenusiminkite – būtinai aplankykite nuostabų šalia muziejaus įsikūrusį paveikslų sodą. Per beveik 20 sodo „žydėjimo“ metų jame prisirpo tikrai ypatingų, profesionalaus meno kūrinių, kurie subtiliai atspindi krašto istoriją, gamtą ir žmones. Reguliariai vykstantys plenerai nuolatos papildo sodo ekspoziciją, todėl joje dailiai persipina įvairių kartų kūrėjų darbai, vyksta atviri jų pristatymai bendruomenei. Tiesą sakant, šį paveikslų sodą pirmą kartą aptikau visiškai netyčia ir galiu drąsiai teigti, kad tai viena iškalbingiausių galerijų po atviru dangumi Lietuvoje.
Nors per karus Bitėnai neteko daugelio gyventojų, o apie 80 proc. vietos pastatų sudegė, šiandien kaimas, kaip niekad, vėl alsuoja savo istorine dvasia. Ypač ji juntamadar vienoje Bitėnams ir visai Mažajai Lietuvai ypatingoje vietoje – Bitėnų kapinėse (dar kitaip vadinamose Mažosios Lietuvos panteonu). Kapinaitėse palaidotas ne tik M. Jankus, bet ir kiti su šiuo kraštu susijęs šviesuoliai: Vydūnas (Bitėnuose praleidęs daugybę laiko), Jonas Vanagaitis, Valteris-Kristupas Banaitis, Elena Grigolaitytė-Kondratavičienė, Aleksandras Žvinakis, stovi paminklas Kristijonui Donelaičiui.
Įdomu ir tai, kad kapinėse kiekvieną gegužę vyksta savotiška šventė, vadinamasis „kapinių pagerbimas“. Tai evangelikų-liuteronų tradicija, vis dar gaji protestantiškoje Latvijoje, bet jau beveik išnykusi Lietuvoje. Siekiant tradiciją išsaugoti, ji įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Subtilios šventės metu susitinkama kapinėse, kalbamos maldos, giedamos giesmės, uždegamos žvakės ne tik šioje vietoje besiilsintiems, bet ir kitiems kraštui nusipelniusiems asmenims.
Daugiau lankytinų Lietuvos objektų rasite čia.
Entuziastingi Bitėnų bendruomenės nariai užsimena, kad tai, ką šiandien turime Bitėnuose, – dar ne viskas. Netolimoje ateityje planuojama atgaivinti iki šiol buvusią apleistą M. Jankaus sodybos dalį su išlikusiais pastatais.
„Esame labai laimingi, kad pavyko įsigyti ir likusią M. Jankaus šeimai priklausiusio sklypo dalį. Jau turime ir viziją, kaip viskas turėtų atrodyti po rekonstrukcijos. Tikimės, kad greitu apie Bitėnų gyvenimą galėsime papasakoti daugiau“, – dar vienu žingsniu į priekį džiaugiasi muziejaus vadovė L. Burzdžiuvienė.