Ona Vytautienė. Nežinomo XVI a. pr. dail. pav. fragmentas; Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. 446 p.)
Vilnius – ypatingas, daugiakultūris, įtraukiantis miestas. Su juo dalį gyvenimo susiejo daugybė žymių Lietuvos ir pasaulio menininkų, rašytojų, visuomenės veikėjų. Apie juos ir jų ryšį su sostine knygoje „Vilniaus vardai“ rašo poetas, publicistas, profesorius Tomas Venclova. „Vilniaus galerija“ dalijasi ištrauka (ankstesnius tekstus skaitykite čia), kurioje autorius pristato Oną, Lietuvos didžiąją kunigaikštienę. Knygą „Vilniaus vardai“ 2017 metais išleido ir jos tekstais pasidalinti sutiko R. Paknio leidykla.
Trakų pilies griuvėsiai. Dail. N. Orda, lit. A. Misierowiczius. Iš „Lenkijos istorinių vietų albumo“, 1875
Leidinį įsigyti galima 2di.lt internetinėje parduotuvėje arba 2di pardavimo vietose.
Ona, Lietuvos didžioji kunigaikštienė (1392–1418), Vytauto žmona, Eišiškių valdovo Sudimanto sesuo. Ištekėjo už Vytauto apie 1370 metus. 1382 m. padėjo jam pabėgti iš nelaisvės Krėvos pilyje. „Ji patarė jam taip: kai tarnaitė ateis kloti jiems patalo, kad jis apsivilktų vienos tarnaitės drabužiais ir su antrąja tarnaite išeitų, o pirmoji pasiliktų su ja“, – sako Lietuvos metraštis. Atrodo, Vytautui pabėgus Ona buvo Jogailos nubausta, bet bausmė nežinoma. Netrukus ji prisijungė prie vyro Prūsuose. Pasikrikštijo, matyt, drauge su Vytautu (pagoniškas jos vardas nežinomas). Turėjo su juo dukrą Sofiją, ši buvo ištekinta už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus (Bazilijaus) I; Sofijos palikuonis buvo Ivanas (Jonas) Žiaurusis. 1390–1392 m. kryžiuočiai laikė Oną įkaite už Vytautą. Ji dalyvavo politinėje veikloje: pasirašė Astravo sutarties dokumentus (1392), buvo drauge su Vytautu Salyno suvažiavime (1398), priėmė Burgundijos hercogo pasiuntinį Ghillebert’ą de Lannoy (1414). Buvo gerbiama Jogailos ir kryžiuočių. Mirė Trakuose, palaidota Vilniaus katedroje (kapas nerastas).
Ona Vytautienė – viena pirmųjų žymių moterų Vilniaus istorijoje. Garsėjo puošnumu ir elegancija. Žinoma, kad įteikė brangių dovanų imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio žmonai (100 sabalų kailiukų, perlais siuvinėtus batelius) ir Jogailos dukterėčiai Bonifacijai Elzbietai (gryno sidabro lopšį). Turbūt mokėjo skaityti: labai džiaugėsi kryžiuočių padovanotomis dviem knygomis (taip pat klavikordu). Pasak kryžiuočių kronikos, Ona išpranašavusi Vytautui, jog po jos mirties jam nebesiseksią. Tikrai, po 1418 m. Vytauto galia kiek sumažėjo – tai rodo nesėkminga jo vainikavimo byla.
Ištrauka: Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017, p. 23–24).
